Jau beveik prieš 30 metų dermatologai pabrėžė kvapiųjų medžiagų vaidmenį sukeliant kontaktinę alergiją. Alergenais minimos ir tokios kvapiosios medžiagos kaip eterinis arbatmedžių aliejus, levandų aliejus, pipirmėčių aliejus, ylang ylang (kanangų) aliejus, jazminų absoliutas bei propolis. Eteriniai aliejai tapo kasdieninio gyvenimo dalimi, o jų paskirties spektras itin platus - nuo skonio ar kvapo suteikimo iki kosmetikos ar valymo priemonių gamybos.
Dauguma aromaterapeutų natūralius eterinius aliejus laiko visiškai saugiais. Ši nuomonė pagrindžiama tuo, kad visos žolelės yra natūralios. Tačiau eterinių aliejų toksiškumas gali būti visiškai kitoks nei žolelių dėl didelės koncentracijos bei jų fizikocheminių savybių.
Deja, bet eteriniai aliejai nėra apibūdinti teisės aktuose. Europos farmakopėjos komisija (CEP) panaudojo Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) aromatinių natūralių medžiagų apibūdinimą eterinių aliejų apibrėžimui: Kvapusis produktas, paprastai kompleksinės sudėties, išgautas iš botaniškai apibrėžtos augalinės žaliavos distiliuojant garais, sausos distiliacijos ar atitinkamų mechaninių procesų nenaudojant karščio metodais. Eterniniai aliejai paprastai atskiriami nuo vandeninės fazes fizikiniais procesais, smarkiai nepakeičiančiais sudėties.
Eteriniai aliejai yra populiari priemonė naudojama odos ligų palengvinimui ar gydymui. Eteriniai aliejai naudojami kaip gryni aliejai arba įeina į kosmetinių priemonių, medikamentų ar namų priežiūros priemonių sudėtį.
Arbatmedžio eterinis aliejus
Arbatmedžių eterinis aliejus išgaunamas iš pražangialapės mirtenės (bot. Melaleuca alternifolia), kitaip dar vadinamos arbatmedžiu, lapų, smulkiųjų šakų. Šis aliejus yra bespalvis arba švelniai geltonos spalvos, terpeno-spygliuočių-mėtinio kvapo.
Cheminė arbatmedžių eterinio aliejaus sudėtis gali būti įvairi, nes priklauso nuo daugelio faktorių: naudojamos biomasės (ar medžiai yra laukinio tipo, ar kultivuojami, tai pat ar išgaunamas aliejus tik iš lapų ar dar ir iš smulkių šakelių), chemotipo (kuomet iš morfologiškai vienodų augalų išgaunami skirtingos sudėties antriniai produktai - tai nulemia augalo vienas ar keli skirtingi genai) bei gamybos būdo (ar naudojami garų distiliacijos ar hidrodistiliacijos metodai).
Arbatmedžių eterinio aliejaus cheminė sudėtis gali pakisti laikui bėgant dėl apšvietimo saulės spinduliais, dėl drėgmės, aukštos temperatūros bei oksidacijos procesų. Eteriniam aliejui “pasenus”, pastarasis įgauna žaliai rudą atspalvį, pasikeičia skysčio klampumas bei kvapas. Pradarius pakuotę šis aliejus pradeda “senti” dėl aliejaus kontakto su oru (prasideda oksidacija) bei dėl aliejaus laikymo nesandarioje pakuotėje.
„Nepasenęs“ arbatmedžių aliejus gali būti potencialiai ne tik kaip alergenas, tačiau gali būti ir naudingas organizmui. Arbatmedžio aliejus laikomas natūralia priemone, pasižyminčia biologiniu aktyvumu: baktericidiniu, priešvirusiniu, priešgrybeliniu, priešuždegiminiu, priešvėžiniu ir kt. Šis aliejus naudojamas kaip pagalbinė priemonė gydant odas ligas (aknę, egzemą ir kt.), esant kvėpavimų sistemos sutrikimams (astmai, bronchitui, kokliušui), gimdos kaklelio sutrikimams (kandidozei, vaginitui), karščiavimui ar esant infekcinėms ligoms (vėjaraupiams ar gripui). Arbatmedžio aliejus naudojamas ir kosmetikos priemonių gamyboje bei aromaterapijoje.
Arbatmedžio eterinis aliejus - dažniausiai alergines reakcijas sukeliantis eterinis aliejus.
Eterinių aliejų toksiškumo lygis konkrečiam žmogui priklauso ir nuo jo amžiaus. Mažų vaikų bei senyvo amžiaus žmonių oda yra jautresnė ir lengviau pažeidžiama naudojant žalingus produktus, ypač tepamus tiesiai ant odos.
Šviežias arbatmedžių aliejus yra nestiprus alergenas, tačiau oksidacija sustiprina šio aliejaus alerginį potencialą, kadangi kuo aliejus yra daugiau oksiduotas, tuo jis turi didesnį dirginantį, alergizuojantį potencialą. Įdomu tai, kad pacientas gali būti įsijautrinęs arbatmedžių eteriniam aliejui, net ir niekad netepęs aliejaus ant odos. Įsijautrinimas yra įmanomas kuomet aromaterapijos metu yra naudojamas būtent šis aliejus, t.y. aliejus yra įkvepiamas.
Kryžminės reakcijos yra galimos tarp skirtingų eterinių aliejų. Pavyzdžiui, pelkinės pušies eterinis aliejus apie 40% atvejų gali sukelti nemalonius pojūčius dėl kyžminių reakcijų su arbatmedžio eteriniu aliejumi.
Arbatmedžių eterinis aliejus yra pagrindis eterinis aliejus, sukeliantis kontaktinį dermatitą. Alerginio kontaktinio dermatito, sukelto arbatmedžio aliejaus, klinikinė išraiška priklauso nuo naudojamo produkto. Daugiausia alerginių reakcijų sukelia grynas aliejus naudojamas terapiniais tikslais. Daug mažiau alerginių reakcijų sukelia kosmetinių priemonių sudėtyje esantis abratmedžio eterinis aliejus.
Įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, kosmetinių produktų sudėtyje esantis arbatmedžių eterinis aliejus sukelia apie 25% visų arbatmedžių eterinio aliejaus sukeltų reakcijų. Produktai, kurių sudėtyje yra mažos arbatmedžių eterinio aliejaus koncentracijos, retais atvejais sukelia kontaktinį dermatitą. Plaukų šampūnai, muilai, kremai, skutimosi priemonės, kuriuose yra arbatmedžių eterinio aliejaus, gali iššaukti dermatitą aplink lūpas, barzdos zoną, ant rankų, veido arba akių vokų, žmonėms, jau įsijautrinusiems arbatmedžių eteriniui aliejui. Dėl arbatmedžių eterinio aliejaus dantų pastoje gali išsivystyti stomatitas. Pastebėta, kad pacientai, kurie yra silpnai įsijautrinę kvapniosioms medžiagoms, galimai toleruos tam tikrus kvapiuosius produktus, jei juos naudos retai.
Įdomu tai, kad kontaktinis dermatitas, sukeltas arbatmedžių eterinio aliejaus, dažniau nustatomas moterims nei vyrams. Tokia sąsaja siejama dėl moterų įpročių daugiau bei dažniau naudoti kosmetikos produktus.
Eteriniai aliejai slypi įvairiuose produktuose
Arbatmedžių eterinis aliejus randamas šampūnuose, masažams skirtuose aliejuose, aromaterapinėse žvakėse, kompresuose, inhaliatoriuose, burnos skalavimo skysčiuose, skalbikliuose, skalbinių minkštikliuose, drėkinimo kremuose. Pipirmėčių aliejus aptinkamas lūpų balzamuose, burnos skalavimo skysčiuose, burnos kvapo gaivikliuose, dantų pastose, arbatoje, kramtomojoje gumoje. Levandų eterinis aliejus randamas muiluose, veido prausimosi priemonėse ir drėkinamuosiuose kremuose, masažams skirtuose aliejuose, aromaterapiniuose aliejuose. Ylang ylang bei jazminų eteriniai aliejai aptinkami aromaterapiniuose aliejuose.
Dėl žmogaus individualių faktorių, tokių kaip odos būklė, žmogaus jautrumas, naudojamo produkto dažnumas, odos tipas, yra itin sunku nustatyti koncentracijos ribas, kurios būtų saugios visiems alergiškiems žmonėms. Europos kosmetikos asociacija COLIPA 2002 metais rekomendavo nenaudoti arbatmedžių eterinio aliejaus kosmetikos produktuose tuomet, kai šio aliejaus koncentracija yra didesnė nei 1% bei produktas yra tepamas ant odos ir vėliau nenuplaunamas. Taip pat, gamintojai rekomenduoja, kad į arbatmedžio eterinio aliejaus, kaip ir į kitų eterinių aliejų, sudėtį įeitų ir antioksidantai arba pats aliejus būtų supakuotas orui bei šviesai nepralaidžiose pakuotėse, o oro erdvės pakuotėje užpildytos azoto ar kitomis inertinėmis dujomis, kad aliejus būtų apsaugotas nuo „senėjimo“. Eteriniai aliejai turi būti laikomi atokiau nuo šilumos ir šviesos. Šias indikacijas vertėtų turėti omenyje ir naudojant kosmetikos produktus, turinčius savo sudėtyje bent vieną eterinį aliejų.
Pacientams, alergiškiems kvapiosioms medžiagoms, rekomenduojamų jų vengti bei naudoti produktus, su užrašu „Fragrance-free“, „Unscented“ (liet. Be kvapiųjų medžiagų). Deja, tokių produktų nėra didelis pasirinkimas, nors tendencingai jų daugėja.
Kvapiųjų produktų visiškas išvengimas yra sudėtingas. Kvapniosios medžiagos naudojamos ne tik kosmetikos produktuose, bet ir profesinėse valymo priemonėse, pramonėje. Taip pat užrašai kaip „Fragrance-free“, „Unscented“ gali būti klaidinantys, nes produkto sudėtyje gali būti augalinės kilmės medžiagų, ar „paslėptų“ su kvapniosioms medžiagoms susijusių ingredientų, naudojamų užmaskuoti kvapą ar kaip konservantai. Taip pat kvapnioji medžiaga gali būti tokios mažos koncentracijos, kuomet neprivaloma ją minėti produkto sudėtyje.
Informacinio pranešimo autorė: Agnė Stankevičiūtė, Mokslo darbuotoja– Medicinos biologė
Naudota literatūra:
- Anton C. de Groot, Erich Schmid. Tea tree oil: contact allergy and chemical composition. Contact Dermatitis 2016. 75: 129-143.
- Judy Cheng, Kathryn A. Zug. Fragrance Allergic Contact Dermatitis. Dermatitis 2014. 25:5, 232- 242.
- Christine Bertram. “26 Allergens” in Cosmetics: A Challenge for All Stakeholders. Global Regulatory Issues for the Cosmetics Industry 2009. 2: 55-78.
- Guidance on essential oils in cosmetic products. Consumer Health Protection Committee. Council of Europe, 2016. 6-12.
