Visi mus supantys alergenai (pienas, kiaušinis, žuvis, riešutai ir kt.) yra sudaryti iš daugelio skirtingų baltymų. Vieni iš šių baltymų yra labilūs (jautrūs karščiui, skyla esant šarminei arba rūgštinei aplinkai), kiti – stabilūs (nepakinta veikiant karščiu ar virškinimo fermentais). Tai reiškia vieni baltymai susidūrę su mūsų virškinimo traktu arba karščiu suskyla ir alerginių reakcijų žmogaus organizmui nebesukelia, tuo tarpu kiti – stabilūs baltymai – savo alergines savybes išsaugo net ir ekstremaliomis sąlygomis ir gali sukelti labai sunkias alergines reakcijas. Kiekvieno alergeno sudėtyje yra ir stabilių ir labilių baltymų, tačiau nebūtinai žmogus bus alergiškas abiem iš jų.
Tais atvejais, kai nustatoma, kad žmogus įsijautrinęs tik labiliam alergeno komponentui, dažniausiai rekomenduojama tą maisto produktą vartoti tik gerai termiškai apdorotą, tuo tarpu esant įsijautrinimui stabiliam baltymui – šio maisto produkto negalima vartoti net po terminio apdorojimo. Įsijautrinimą konkrečiam alergeno baltymui nustato tik išsamūs molekulinio lygmens alerginiai tyrimai iš kraujo, tačiau nepaisant to, kad molekulinės alergologijos tyrimai gali suteikti daug naudingos informacijos, gauti tyrimų atsakymai nevisada būna suprantami kiekvienam pacientui ir dažnai kelia eilę klausimų. Tam, kad kiekvienam atlikusiam molekulinius alergijos tyrimus jie būtų kuo geriau suprantami, toliau aptarsime dažniausiai alergines reakcijas sukeliančius maisto produktus ir jų atskirus baltymus.
Karvės pienas
Apie 2/3 vaikų, kuriems yra nustatyta alergija pienui, gali gerti gerai pakaitinta pieną ir valgyti termiškai apdorotus produktus, kurių sudėtyje yra pieno (pvz. sausainiai, bandelės ir kt.). Norint nustatyti, kuriam iš pieno baltymų asmuo yra įsijautrinęs, dažniausiai yra tiriamas įsijautrinimas Bos d 4, Bos d 5, Bos d 6 ir Bos d 8 pieno baltymams.
Vištos kiaušinis
Kaip ir alergijos karvės pienui atveju, dalis asmenų, alergiškų vištos kiaušiniui, gali valgyti gerai išvirtą arba kitaip termiškai apdorotą kiaušinį ir nejausti jokių simptomų. Vėlgi tai išsiaiškinti gali padėti atskirų kiaušinio baltymų tyrimas. Dažniausiai tiriamas įsijautrinimas Gal d 1, Gal d 2, Gal d 3 ir Gal d 4 baltymams.
Kviečiai
Kviečiai yra dar vienas maisto pruduktas, įtrauktas į dažnai alergines reakcijas sukeliančių maisto produktų sąrašą. Tikslių duomenų, kaip kinta kviečių alerginės savybės po kaitinimo ir apdirbimo, nėra. Todėl pasakyti, ar geras terminis apdorojimas įsijautrinus tam tikram kviečių baltymui padės sumažinti alerginius simptomus, negalima. Nepaisant to, kviečių komponentų tyrimai yra labai svarbūs norint atskirti tikrą maisto alergiją kviečiams nuo kryžminių reakcijų su žolėmis. Dažniausiai įsijautrinimas yra tiriamas trims kviečių komponentams: Tri a 19, Tri a 14 ir gliadinui.
Žuvis ir jūros gėrybės
Pats svarbiausias ir dažniausiai molekuliniuose alergijų testuose tiriamas žuvų baltymas yra parvalbuminas. Beveik visi žuviai alergiški žmonės yra įsijautrinę šiam žuvų raumenyse esančiam baltymui. Parvalbumino kiekis žuvyse priklauso nuo žuvies tipo, kuo daugiau žuvis turi šio baltymo, tuo, tikėtina, stipresnius alerginius simptomus sukels. Parvalbuminai yra termostabilūs baltymai ir po terminio apdorojimo savo alerginių savybių nepakeičia. Karpio parvalbuminas žymimas Cyp c 1, menkės – Gad c 1, lašišos – Sal s 1, tuno – Thu a 1, šitokį žymėjimą galite pamatyti ir savo alerginio tyrimo rezultate.
Krevetėse pagrindinis alerginius simptomus sukeliantis baltymas yra tropomiozinas (Pen a 1). Šio baltymo taip pat yra ir kitose jūros gėrybėse. Tropomiozinas yra stabilus baltymas, geras terminis apdorojimas nepadeda sumažinti baltymo alerginių savybių.
Soja
Sojos sudėtyje yra daugybė skirtingų baltymų ir ne visų baltymų alergizuojančios savybės yra žinomos. Vis dėl to, norint aiškiau suprasti sojos įsijautrinimo profilį, yra tiriami trys pagrindiniai sojos baltymai: Gly m 4, Gly m 5, Gly m 6.
Lazdyno riešutai
Dažniausiai alergija lazdyno riešutams yra dėl kryžminių reakcijų su žiedadulkėmis, tačiau gali būti ir kaip pirminio įsijautrinimo šaltinis. Tiriant lazdyno riešutų įsijautrinimo profilį, į molekulinį tyrimą dažniausiai yra įtraukiami šie riešuto baltymai: Cor a 1, Cor a 8, Cor a 9 ir Cor a 14.
Žemės riešutai
Kaip ir alergijos lazdyno riešutui atveju, dažniausiai alergija žemės riešutams yra dėl kryžminių reakcijų su žiedadulkėmis, tačiau gali būti ir kaip pirminio įsijautrinimo šaltinis. Siekiant tiksliau suprasti įsijautrinimo žemės riešutui profilį, gali būti tiriami šeši alergeno baltymai: Ara h 1, Ara h 2, Ara h 3, Ara h 6, Ara h 8, Ara h 9.
Tikimės, kad aptarus dažniausiai alergiją sukeliančius maisto produktus ir jų atskirų baltymų reikšmę, molekulinės alergologijos tyrimai bus aiškesni ir labiau suprantami. Aukščiau pateikta informacija yra tik informacinio pobūdžio, todėl svarstant apie termiškai apdorodo maisto produkto vartojimą, būtina pasitarti su gydytoju alergologu ir klinikiniu imunologu.
Allergomedica klinikoje įsijautrinimas atskiriems baltymams nustatomas dviejų išsamių tyrimų metu: Allergomedica MakroGardelės 283 ir Alergomedica programos. Abu tyrimai yra pateikiami su gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo raštišku komentaru. Nenorintiems atlikti plačių tyrimų su dideliu kiekiu skirtingų alergenų, yra galimybė atlikti pavienių alergenų tyrimą (pvz. nustatyti įsijautrinimą tik termostabiliam pieno baltymui kazeinui). Šiems ir kitiems alergijos tyrimams kraują galima priduoti ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose esančiose mūsų partnerių įstaigose.
Straipsnio autorius: Justina Čerkasovienė, Medicinos biologė
Naudota literatūra: