Šalčio alergija yra alergijos rūšis, dažniausiai ligonius kamuojanti žiemą. Vasarą ji ne tokia dažna, tačiau kai kurie žmonės negali džiaugtis maudynėmis jūroje, ežere, upėse. Pasitaiko atvejų, kai net čiaupo, šulinio vanduo ar net ir šaltas lietus bei vėjas sukelia šalčio alergiją. Alergija šalčiui nesiskundžia itin daug žmonių, tačiau jų skaičius kasmet didėja.
Šalčio alergija - tai viena neimunologinių (pseudo) alergijos formų. Šiuo atveju šaltis sukelia įvairių mediatorių, tarp jų ir histamino, liberaciją. Alergija šalčiui, pasireiškianti dilgėline, sudaro apie 5-30% visų dilgėlinių.
Alergija šalčiui: požymiai
Šalčio alergija dažniausiai pasireiškia dilgėline. Beriamos atviros kūno vietos: veidas, rankos. Jei šaltas vanduo liečia visą kūną (pvz., plaukiant), išsivysto generalizuota dilgėlinė. Jai išplitus kartais stebima ir Kvinke edema (Kvinke edema priskiriama odos ligoms, nors dalis jos simptomų pasireiškia ir žmogaus organizmo viduje. Sergant šia liga, su padidintu jautrumu susijusi reakcija vystosi poodyje - čia susikaupia daugiau ar mažiau vandens ir atsiranda atitinkamų odos plotų patinimas. Dažniausiai pažeidžiamas veidas bei akys.). Nereta ir šalčio sukelta anafilaksija, kuri gali išsivystyti liečiant šaltus daiktus, geriant šaltus gėrimus ar valgant, maudantis šaltame vandenyje jūroje. Be šių požymių gali atsirasti bronchospazmas, galvos skausmas, dezorientacija, viduriavimas ar gimdos lygiųjų raumenų spazmai. Tad siekiant išvengti rimtesnių padarinių ar paūmėjimo, svarbu laiku pastebėti simptomus ir kreiptis į specialistus, kad būtų atlikti alerginiai tyrimai.
Šalčio dilgėlinė gali būti pirminė ir antrinė. Antrinė šalčio dilgėlinė susijusi su krioglobulinemija (kraujyje pakitusiais baltymais, kurie agliutinuoja žemoje temperatūroje), įvairiomis infekcinėmis ligomis (virusinis hepatitas, mononukleozė (dažniausiai pasitaikanti paauglystėje ir pasireiškianti karščiavimu, angina, raumenų skausmais ir nuovargiu), vėjaraupiai, virusinės kvėpavimo takų infekcijos ir kt.).
Šalčio dilgėlinės diagnozavimas ir gydymas
Šalčio dilgėlinė diagnozuojama įvertinus anamnezės ir klinikos duomenis. Diagnozuojant šalčio alergiją yra atliekamas vadinamas šalčio (ledo) mėginys. Ant ligonio dilbio vidinio paviršiaus dedamas ledo kubelis, kuris 3 minutes fiksuojamas prie odos paviršiaus. Jei reakcija teigiama, ledo uždėjimo vietoje iškyla rausvai rožinė pūkšlė, apimanti uždėto ledo ribas. Jei ledo mėginys neigiamas, tačiau anamnezė ir klinika nurodo alergiją šalčiui, rekomenduotina pagalvoti apie kitus galimus šalčio alergijos mechanizmus. Tad jeigu įtariate, kad Jus kamuojantys simptomai gali būti šalčio alergija, vertėtų kreiptis į specialistus. Tai svarbu ir dėl to, jog atsiradusi dilgėlinė nebūtinai yra šios alergijos pasekmė – kraujo tyrimas alergijai nustatyti ar kiti pasirinkti metodai gali patvirtinti šias diagnozes.
Visgi, jei alergenų tyrimas leido identifikuoti būtent šią priežastį, svarbu pasirūpinti tinkama gydymo eiga. Gydant šalčio alergiją svarbu išsiaiškinti susirgimus, kurie turėjo įtakos jai atsirasti. Labai svarbu vengti šalčio, todėl rekomenduojama saugoti atviras kūno vietas, valgyti šiltą maistą, nesimaudyti šaltame vandenyje. Įprastinis šalčio dilgėlinės gydymas pradedamas antihistamininiais vaistais.
Prof. R. Dubakienė
