Rinitas – medicininis terminas, ligos pavadinimas, dažnai liaudyje vadinamas tiesiog sloga. Tačiau rinitas ir sloga nėra vienas ir tas pats sutrikimas. Šiame straipsnyje išsiaiškinsime, kada sloga tampa ne vien tik užsitęsusia būkle ir kada reikėtų sunerimti ir apsispręsti kreiptis į gydytoją bei atlikti tyrimus.
Rinitas - tai dažnas sutrikimas, pasireiškiantis nosies gleivinės sudirgimu ar/ir uždegimu. Visiems lengvai atpažįstami simptomai, tokie kaip užgulta, „varvanti“ nosis ir čiaudulys, aplankantys tiesiog suslogavus, priskiriami ir klastingajam rinitui. Be sunkumo kvėpuoti pro užsikimšusią nosį, taip pat gali jaustis nosies niežėjimas, bei nemalonūs pojūčiai akyse. Dažniausia šio nosies gleivinės uždegimo priežastis yra virusinės infekcijos ir alerginės reakcijos į ore esančius alergenus – žiedadulkes, dulkių erkių atliekas, gyvūnų pleiskanas. Organizmo reakcija į šiuos dirgiklius gali būti labai panaši, kaip ir esant paprasčiausiai slogai.
Rinito rūšys bei simptomai
Alerginis rinitas diagnozuojamas žmonėms, kurių imuninė sistema gamina specifinius antikūnus, vadinamus imunoglobulinu E (IgE). Šie antikūnai gaminasi dėl padidėjusio jautrumo alergenams, esantiems ore – žiedadulkėms, dulkėms, pelėsiui, gyvūnų pleiskanoms ir t.t. Alerginis rinitas dažnesnis žmonėms, kurių šeimos nariai taip pat yra alergiški. Šeimos alerginių ligų istorija yra naudinga įtariant alerginį susirgimą, simptomams kartojantis periodiškai ar esant nuolatiniams.
Alergija žiedadulkėms, liaudiškai tiesiog vadinama šienlige, sukelia tokias pačias organizmo reakcijas, kaip ir uždegimo metu, kuomet pradeda gamintis specifiniai antikūnai IgE. Žmonės, kenčiantys nuo alergijos žiedadulkėms dažniausiai skundžiasi čiauduliu bei pagausėjusiomis išskyromis iš nosies. Tuo tarpu, asmenys, alergiški nuolatiniams alergenams dažniau skundžiasi nosies užgulimu, o čiaudulys ir pagausėjusios išskyros iš nosies pasireiškia tik padidėjus alergenų koncentracijai aplinkoje – tvarkantis namus ir sukeliant dulkes, būnant šalia naminių gyvūnų.
Virusinis rinitas trunka iki 10 dienų ir yra vienas iš peršalimo sindromų. Dėl jo trumpos eigos kartais nėra lengva atskirti ir diagnozuoti tikrąjį sutrikimą, jei nepasireiškia infekcijos simptomai - karščiavimas bei bendras negalavimas.
Ilgalaikį rinitą svarbu atskirti nuo infekcinio, alerginio, nealerginio - neinfekcinio rinito ir nuo lėtinio įsisenėjusio rinosinusito, kuris taip pat pasireiškia nosies gleivinės uždegimu, tik trunka gerokai ilgiau nei paprasta sloga. Nealerginis - neinfekcinis rinitas, dažniausiai sukeliamas tokių dirgiklių kaip tabako dūmai, temperatūros bei drėgmės pokyčiai, hormoniniai pokyčiai, nėštumas, tam tikrų vaistų vartojimas, emocinis stresas.
Niežėjimas bei nemalonus jausmas akyse – dažnai pasitaiko kartu su alerginiu rinitu. Užsikimšusi, varvanti nosis, čiaudulys, gali pasireikšti tiek alerginio, tiek nealerginio rinito metu. Žmonėms, kuriems pasireiškia alerginis rinitas, simptomai paūmėja po kontakto su dirgikliais. . Tuo tarpu, žmonės, sergantys nealerginiu rinitu, susidūrę su paminėtais alergenais didelių pokyčių gali ir visai nepajusti.
Su akimis susiję simptomai, tokie kaip niežėjimas, akių sudirgimas, raudonumas, padidėjęs ašarojimas, yra vadinami alerginiu konjunktyvitu – akių junginės (audinio plėvelė, išklojanti abiejų akių vokų užpakalinius paviršius ir jungianti vokus su akies obuoliu) uždegimu. Taigi visi šie požymiai byloja, kad Jums reikalinga detalesnė specialistų apžiūra ir alerginiai tyrimai.
Diagnozė
Rinitas diagnozuojamas įvertinus paciento pasakojamus simptomus bei apžiūrą. Dažniausiai rinito priežastys (alergijos, infekcijos) gali būti tik nuspėjamos ir norint jas patvirtinti reikia detalesnių tyrimų.
Alerginis rinitas diagnozuojamas, nustačius įsijautrinimą konkretiems alergenams. Tam reikia atlikti alerginius tyrimus, kurių metu aiškinamasi, ar organizme yra specifinių alergenams antikūnų, kuriems jungiantis su į organizmą patekusiais antigenais – alergenais susidaro antikūnio antigeno junginys skatinantis užegiminių ląstelių išsiskyrimą ir greitą alerginių simptomų pasireiškimą. Šiam tikslui dažnai pasitelkiami molekuliniai alergijos tyrimai.
<--banner-->
Nealerginis-neinfekcinis rinitas diagnozuojamas atskiriant, ar žmogus yra iš tiesų alergiškas, ar tai tik tam tikrų alergenų sukelta laikina reakcija. Jei nėra aišku, ar konkretūs dirgikliai sukelia alergines reakcijas, gali būti atliekami alerginę reakciją provokuojantys testai.
Apžiūros metu bus atliktos prekinės nosies dalies patikra arba nosies rinoskopija, kurios metu gydytojas galės apžiūrėti nosies ertmę ir įsitikinti, ar nosies gleivinė nėra uždegimiškai pakitusi.
Kai kuriais atvejais gali prireikti sudėtingesnių tyrimų – rinomanometrijos bei akustinės rinometrijos, kuomet rinometro pagalba nustatomas įkvėpimo ir iškvėpimo greitis atskirai pro dešiniąją ir kairiąją nosies landą. Kartais papildomai prireikia ir rentgeno tyrimo, kad būtų nustatytos susijusios ligos, tokios kaip sinusitas.
Gydymas
Tuomet, kai atliktas alergenų tyrimas patvirtina specialistų prognozes, reikalingas atitinkamas gydymas. Pagrindiniai alerginio rinito gydymo metodai – alergenų vengimas, gydymas vaistais bei alergenų specifine imunoterapija. Pastarosios metu vyksta imuninės sitemos moduliacija, kitimas, kurios metu organizmas pratinamas prie tam tikro alergeno. Alergenų vengimas reiškia tiesiog alergenų sumažinimą aplinkoje, kurioje dažniausiai būname, įskaitant ir darbovietę. Tačiau pastarosios ne visada pavyksta lengvai pakeisti ar įtakoti. Tuomet, kai nustatomas alerginis rinitas, gydymas priklauso nuo jo rūšies ir kamuojančių simptomų.
Simptominis gydymas skiriamas gyvenimo kokybei pagerinti, simptomams kontroliuoti. Šiam gydymui naudojami antihistamininiai vaistai ir vietiniai gliukokortikoidų (steroidai) purškalai į nosį. Skiriami antros kartos antihistamininiai preparatai, neturintys poveikio centrinei nervų sistemai, tai yra nesukeliantys mieguistumo. Ilgalaikis greitai veikiančių dekongestantų, nosį atkimšančių preparatų naudojimas alerginio rinito metu gali būti pavojingas ir sukelti medikamentinį rinitą.
Virusinis rinitas dažnai pasireiškia kartu su peršalimu ir trunka iki 10 dienų. Be anksčiau minėtų simptomų, tokių kaip nosies užsikimšimas, pagausėjusios išskyros, čiaudulys, pasireiškia ir kiti simptomai – gerklės skausmas, kosulys ar galvos skausmas. Gydymas simptominis analgetikais bei antipiretikais, kurie sumažina pagrindinius simptomus. Nosyje jaučiamus nemalonius simptomus sumažina plovimas druskos ar fiziologiniu vandeniu. Poilsis, adekvatus skysčių vartojimas taip pat rekomenduojami kaip gydymo dalis.
Asmenys, sergantys nealerginiu-neinfekciniu rinitu turi tiesiog vengti dirgiklių, kurie sukelia anksčiau minėtus simptomus. Jei vis dėlto simptomai pasireiškia ir nesant akivaizdiems dirgikliams, tokiems pacientams gali būti paskirtas gydymas steroidais, jei pagrindinis nusiskundimas yra užsikimšusi nosis. O jei kankina gausiai varvanti nosis – gydoma anticholinerginiu ipratropiniu bromidu.
Svarbu prisiminti, kad rinitas gali pasireikšti ir sergant kitomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis – rinosinusitu (ūminė viršutinių kvėpavimo takų liga), polipais ar obstrukcine kvėpavimo takų liga – astma. Tik gydytojas gali nustatyti, ar pacientui pasireiškė tik anksčiau paminėtos ligos, ar greta jų yra ir alerginės kilmės rinitas. Žinoma, tam bus reikalingi ir alergenų tyrimai.
Žmonės, sergantys alerginiu rinitu, gali patirti sunkumų kasdieninėse veiklose: miegodami ar būdami darbe, mokykloje, universitete. Norint palengvinti pasireiškiančius simptomus, reikia žinoti ir atkreipti dėmesį, kada konkretūs negalavimai pasireiškia dažniau – konkrečiu metų laiku, konkrečiose vietose ar užsiimant tam tikra veikla.
Taigi, žmonėms, kuriems yra nustatytas alerginis rinitas, tūrėtų kiek įmanoma labiau vengti alergenų. Nosies plovimas fiziologiniu arba jūros vandeniu yra gera priemonė, siekiant sumažinti nosies užburkimą, alergenų koncentraciją nosyje. Tai reikalinga , nes paburkusioje nosies gleivinėje daugiau susikaupia alergenų, greičiau dauginasi baterijos ir virusai infekcinio rinito metu. Nosies plovimas taip pat mažina atsiradusį niežulį, bei nosies gleivinės išsausėjimą. Jei neįmanoma išvengti alergenų tam tikroje aplinkoje, patariama dėvėti kaukę, dengiančią burną bei nosį. Taip pat reikia klausyti savo gydytojo nurodymų, kaip vartoti vaistus. Kai kurie iš jų turi būti vartojami tik esant reikalui, retkarčiais, o kai kurie turi būti vartojami nuolatos. Jei tenka vairuoti ar valdyti sudėtingų mechanizmų mašinas, įsitikinkite, kad jums išrašyti neslopinantys ir mieguistumo nesukeliantys vaistai. Esant nemaloniam akių dirglumui, paraudimui dažnai skiriami akių lašai, kurie pagaminti fiziologinio tirpalo pagrindu arba dirbtinės ašaros. Jei atliekamas darbas reikalauja apsaugos priemonių devėjimo – jas naudoti būtina.
Išsklaidyti abejones, ar jus užpuolė tik dar viena sloga, ar tai besitęsianti ir besikartojanti būsena, verta didesnio dėmesio, padės Allergomedica programos metu atliekamas išsamus alergijos iki molekulinio lygio tyrimas. Šie ir kiti alergijos tyrimai vaikams ir Jums patiems leis sužinoti nemalonių požymių priežastis ir ateityje padės jų išvengti.
Siekiant užtikrinti Allergomedica klinikoje atliekamų tyrimų pasiekiamumą, siūloma visiems prieinama alergijos tyrimų kaina ir galimybė pasirinkti patogiausioje vietoje įsikūrusią kliniką, kur galėtų būti priduodamas kraujo mėginys. Tad jeigu Jus kamuoja gyvenimą trikdantys simptomai, atminkite, jog alergijos tyrimai atliekami Vilniuje, Kaune ir kituose mūsų šalies miestuose.
Parengta pagal EAACI
