Žmogui, kuris yra alergiškas katėms, beplaukio katino (tokio kaip Sfinkso) auginimas taip pat sukels alerginius simptomus. Kodėl taip yra? Kaip jau minėjome savo ankstesniame straipsnyje „Alergija katei ir šuniui – mano alergijos kaltininkas“, katės alergenai, kurie sukelia žmogui nemalonius alergijos simptomus, yra randami ne tik katės kailyje, bet ir jos seilėse, šlapime, pleiskanose. Todėl yra klaidinga manyti, kad beplaukės katės yra hipoalerginės, beplaukių kačių, kaip ir visų kitų kačių, alerginius simptomus sukeliančių baltymų – alergenų – randama katės šlapime, seilėse ar negyvose odos ląstelėse – pleiskanose. Prausdamasi katė seilių liaukų išskiriamus baltymus paskirsto ant kūnelio, o ir epidermio ląstelės pačios savaime gamina bei išskiria minėtus baltymus.
Kai kurios šunų veislės internetiniuose puslapiuose yra įvardijamos kaip hipoalerginės. Šiai kategorijai priskiriama dešimtys skirtingų šunų veislių, tarp kurių ir mums gerai žinomi Jorkšyro terjerai ir Pudeliai. Tačiau ši klasifikacija nėra paremta mokslinių tyrimų duomenimis. Norint išsiaiškinti, ar tikrai egzistuoja skirtumai tarp „hipoalergeninių“ ir ne hipoalerginių šunų, buvo padaryta keletą mokslinių tyrimų. Tačiau gauti rezultatai nepatvirtino, kad šunys gali būti skirstomi į šias dvi kategorijas. Dviejų tyrimų, atliktų 2011 ir 2012 metais, duomenimis nustatyta, kad alergenų kiekis namuose, kuriuose gyvena teoriškai vadinami „hipoalerginiai“ ir ne hipoalerginiai šunys, nesiskiria. Tai reiškia, kad tiek „hipoalergeniniai“, tiek ne hipoalergeniniai šunys į aplinką išskiria panašų kiekį alergenų.
Įdomu, kad kitų dviejų tyrimų metu nustatyta, kad Labradoro retriveris savo kailyje turi mažiau pagrindinio Can f 1 alergeno, lyginant su kitomis veislėmis. Straipsnio autoriai pataria alergiškiems žmonėms rinktis Labradoro retriverius, tačiau strapsnį užbaigia su išvada, kad „hipoalerginiai“ šunys visgi neegzituoja, nes ne visi tirti Labradoro retriveriai pasižymėjo vienodai mažu Can f 1 alergeno kiekiu. Taigi, tai tik parodo problemos kompleksiškumą ir tai, kad kiekvienas atvejis turėtų būti vertinamas individualiai.
Nors hipoalerginiai šunys ir neegzistuoja, tačiau yra atvejų, kai žmogus būna įsijautrinęs išskirtinai tik šunų patinams ir gali auginti patelę. Pagrindiniai šuns alergenai yra lipokalinai Can f 1 ir Can f 2, serumo albuminas Can f 3 ir prostatos kalkreinas Can f 5. Baltymai Can f 1, Can f 2, Can f 3 yra randami tiek patinų, tiek patelių plaukuose ir pleiskanose, todėl žmogus, įsijautrinęs šiems alergenams, jaus alergijos simptomus kontaktuodamas tiek su šunų patelėmis, tiek su patinais. Tuo tarpu, Can f 5 yra gaminamas šuns prostatoje ir išskiriamas išskirtinai tik su patinų šlapimu. Jeigu asmuo yra įsijautrinęs tik Can f 5 baltymui, bet neįsijautrinęs nei vienam iš Can f 1, 2, 3 baltymų, tuomet tikėtina, kad alergijos simptomus turėtų sukelti tik vyriškos lyties šuo. Specifinių IgE antikūnų prieš Can f 5 baltymą tam tikrose tirtose populiacijose turi apie 70 % šunims alergiškų asmenų, tačiau tik trečdalis iš jų yra įsijautrinę vien tik Can f 5 komponentui, kita dalis asmenų yra įsijautrinę ir kitiems baltymams, todėl jaučia simptomus kontaktuodami tiek su patelėmis tiek su patinais. Toks laboratorinis radinys (įsijautrinimas tik Can f 5 baltymui) pacientams, kurie yra alergiški šunims, tačiau vistiek norėtų juos auginti, galėtų padėti išspręsti šią problemą.
Daugėjant šunims ir katėms alergiškų žmonių, atsiranda komercinių kompanijų, kurios bando parduoti natūraliu būdu išveistus šunis ir kates, gaminančias mažiau alergines reakcijas išprovokuojančių baltymų. Viena iš tokių yra Allerca Lifestyle Pets kompanija. Ji teigia, kad dėka natūralios mutacijos jų parduodami gyvūnai gamina pakitusius Fel d 1 ir Can f 1 baltymus (pagrindinius katės ir šuns alergenus), todėl šie gyvūnai alerginių simptomų nesukelia. 2012 metais publikuoto straipsio teigimu, tokia katė kainuoja panašiai nuo 6000 iki 20000 eurų , o šuo – apie 7000 eurų. Tačiau Allerca nėra pateikusi jokių moksliniais tyrimais paremtų duomenų, įrodančių, kad jų siūlomi gyvūnai yra hipoalerginiai. Todėl mokslinio pagrindo tikėti, kad šie gyvūnai nesukelia simptomų, nėra.
Nors per pastaruosius dešimtmečius mokslas yra stipriai pasistūmėjęs į priekį, tačiau genetinių modifikacijų metu sukurti hipoalerginę katę arba šunį yra labai sudėtinga. Taip yra todėl, nes aprašytų katės ir šuns alergenų yra daug, katės – 8, šuns – 7 (nežinoma kiek dar yra tyrinėmjimų stadijoje) ir tikslus kiekvieno alergeno vaidmuo kačių bei šunų organizmuose nėra tiksliai žinomas. Todėl norint, kad gyvūnas negamintų šių alergenų, reikėtų genus, koduojančius šiuos alergenus inaktyvinti, tačiau visų žinomų alergenų inaktyvacija galėtų turėti ir ypač žalingą poveikį gyvūnams.
Grįžtant prie moksliniais tyrimais patvirtinto fakto, kad „hipoalerginiai“ gyvūnai neegzistuoja, svarbu suprasti, kad tam tikros veislės gyvūno įsigyjimas neišspręs Jūsų problemos. Ką tokiu atveju daryti?
Pirminė rekomendacija pacientams, alergiškiems katei ir šuniui, yra alergeno vengimas. Pirmiausia tai yra gyvūnų nelaikymas namuose, o jeigu tai neįmanoma, bandymas įvairiomis priemonėmis sumažinti gyvūno alergenų kiekį namuose (apie taikytinas priemones galite plačiau paskaityti mūsų straipsnio „Alergija katei ir šuniui – mano alergijos kaltininkas“ skiltyje „Kaip kontroliuoti simptomų pasireiškimą?“). Kovoti su alergija katei ir šuniui taip pat galima taikant specifinę imunoterapiją. Tam svarbu išsitirti įsijautrinimą naminiam augintiniui molekuliniame lygmenyje. Išsamūs molekulinio lygmens alergijos tyrimai atliekami mūsų Allergomedica klinikoje.
Jeigu įtariate, kad galite būti alergiškas išskirtinai tik šunų patinams, tyrimus galite atliki pasirinkdami išsitirti įsijautrinimą ne tik šuns ekstraktui, bet ir jų komponentams, kurie ir parodys esamą jūsų alergijos naminiams gyvūnams profilį. Įsijautrinimas molekuliniame lygmenyje labai svarbus kartu su gydytoju alergologu ir klinikiniu imunologu nusprendus įvertinti specifinės imunoterapijos galimybes ir norint pradėti gydymą. Kraują alergijos tyrimams galima priduoti ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose esančiose mūsų partnerių įstaigose.
Straipsnio autorius: Justina Čerkasovienė, Medicinos biologė
Naudota literatūra: