Medus yra viena iš labiausiai vertinamų natūralių medžiagų, žmogaus naudojamų jau nuo senų laikų. Kadangi medus pasižymi eile naudingų savybių ir yra saldaus skonio, jo panaudojimo sritys yra labai plačios. Medaus galime dažnai rasti maisto produktuose, farmacijos gaminiuose, kosmetikoje. Medus pasižymi antimikrobinėmis, karščiavimą mažinančiomis, priešuždegiminėmis, antioksidacinėmis ir kitomis savybėmis. Medus skatina kūno rehidrataciją, yra lengvai virškinamas ir, manoma, naudingas visų tipų odos ligoms gydyti. Nepaisant to, kad meduje yra daug organizmui naudingų medžiagų, kai kurie žmonės medaus negali vartoti, dėl šio produkto sukeliamos alergijos. Medus dažniausiai sukelia alergines reakcijas žmonėms, kurie yra alergiški žiedadulkėms, propoliui, pelėsiams, dumbliams, bičių nuodams ir įvairioms su bičių seilėmis išsiskiriančioms medžiagoms bei kitoms organinėms medžiagoms, patenkančioms į medų jo gamybos metu.
Bitės medų pagamina iš nektaro, kurį išskiria augalo liaukos nektarinės. Tam, kad iš nektaro būtų pagaminamas medus, bitės naudoja tiek cheminius, tiek fizinius veiksnius. Bitės iš savo liaukų išskiria įvairius fermentus, reikalingus sacharozei skaldyti, gliukoninei rūgščiai ir vandenilio peroksidui gaminti – pastarasis apsaugo medų nuo mikroorganizmų dauginimosi. Bitės panaudodamos savo sparnelius, plazdant išgarina didžiąją dalį nektare buvusio vandens. Galutinis produktas – medus yra sudarytas iš daug skirtingų medžiagų, jų priskaičiuojama apie 200. Tačiau didžiąją dalį sudaro cukrūs (gliukozė, fruktozė, sacharozė ir kt.), vanduo, baltymai, organinės rūgštys, vitaminai, mineralai, pigmentai, fenoliniai junginiai ir kietosios dalelės, patenkančios į medų derliaus nuėmimo metu.
Alergija medui nėra dažna, tikslus šios alergijos paplitimas nėra žinomas, tačiau manoma, kad bendrojoje žmonių populiacijoje alergiški medui yra daugiau kaip 0,001 % žmonių. Dažniausi žmogui simptomus sukeliantys alergenai meduje yra augalų žiedadulkių baltymai ir iš bičių seilių ir ryklės liaukų į medų patenkančios įvairios medžiagos. Kaip jau minėta, medaus gamybos proceso metu į medų taip pat patenka įvairių organinių medžiagų, tokių kaip pelėsių sporos, dumbliai, kurios teoriškai taip pat gali būti alergijos priežastimi.
Alergijos medui priežastys
Žiedadulkės
Manoma, kad medaus gamybos proceso metu į 10 g medaus patenka nuo 20 iki 100000 žiedadulkių. Kai kurie medaus prekeiviai teigia, kad filtruoja medų ir tokiu būdu pašalina iš jo didžiają dalį smulkiųjų dalelių, tarp jų ir žiedadulkių. Tačiau žiedadulkės yra labai mažos (10 – 100 µm) ir savo dydžiu gali būti prilyginamos žmogaus ląstelėms, todėl joks šiuo metu naudojamas medaus filtras negali pašalinti iš medaus žiedadulkių. Tačiau nereikėtų manyti, kad pacientas būtinai bus alergiškas medui, jeigu jam yra nustatyta alergija kai kurių augalų žiedadulkėms. Alerginį rinitą dažniausiai sukelia anemofiliniai augalai (vėjo apdulkinami). Jiems priklauso tokie augalai kaip beržas, motiejukas, pelynas ir kt., kurių žiedadulkėms dažniausiai yra įsijautrinę lietuviai. Kadangi šie augalai nėra vabzdžių apdulkinami, todėl ir meduje šių augalų žiedadulkių neturėtų būti. Meduje daugiausia randama entomofilinių (kuriuos apdulkina vabzdžiai) augalų žiedadulkių. Iš jų svarbiausiais laikoma Astrinių šeimos atstovai: kiaulpienės, rugiagėlės, saulėgražos. Jeigu anemofiliniai augalai auga toje pačioje vietoje, kur ir entomofiliniai, į medų gali patekti nedidelis kiekis anemofilinių augalų, kurie, kaip jau minėta, dažniausiai sukelia alergiją. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl žiedadulkėms įsijautrinę žmonės gali jausti simptomus valgydami medų.
Antroji priežastis yra kryžminės reakcijos. Jeigu meduje ir nėra anemofilinių augalų, alergiją gali sukelti entomofilinių augalų žiedadulkės. Medus, savyje turintis Astrinių šeimos augalų žiedadulkių, gali sukelti alerginę reakciją žmonėms, kurie yra įsijautrinę kiečiui ir ambrozijai. Taip yra dėl kryžminio reaktyvumo tarp bičių apdulkinamų ir vėjo apdulkinamų (kietis, ambrozija) Astrinių šeimos augalų. Abiejų tipų augalai dalinasi tais pačiais alerginę reakciją galinčiais sukelti komponentais (profilinai, polkalcinai, lipidus pernešantys baltymai), todėl nors ir nesant meduje kiečio žiedadulkių, kiečiui alergiški žmonės gali jausti alergijos simptomus valgydami medų. Panaši situacija yra ir su kitu Astrinių šeimos augalu – ramune. Ramunė ir kietis dalijasi tuo pačiu Art v 1 baltymo dalimi. Art v 1 yra pagrindinis komponentas, kuriam yra įsijautrinę kiečiui alergiški žmonės. Todėl tikėtina, kad kiečiui alergiški žmonės gali jausti alergijos simptomus valgydami medų, kuriame yra ramunės žiedadulkių.
Bičių nuodai ir kitos medžiagos
Be žiedadulkių, meduje gali būti įvairių medžiagų, patenkančių iš bičių: bičių nuodai ir kitos medžiagos iš bitės seilių ir ryklės liaukų. Kai kurių straipsnių autoriai teigia, kad šios medžiagos gali būti netgi dažnesnė alergijos medui priežastis nei žiedadulkės. Po žiedadulkių ir bitės liaukų išskiriamų baltymų, meduje alergiją dar gali sukelti tam tikri bitės kūno elementai, pelėsinių grybų sporos, dumbliai. Yra nustatyta, kad meduje gali būti Aspergillus ir Cladosporium spp grybų sporų. Todėl pacientui, kuris yra alergiškas šiems mikroorganizmams, medaus vartojimas gali sukelti alerginę reakciją.
Propolis
Propolis yra dar viena meduje aptinkama medžiaga, kuriai gali būti įsijautrinęs žmogus. Propolis yra sudarytas iš vaško, bičių seilių, augalų sakų. Propolis pasižymi antibakterinėmis savybėmis ir jį bitės naudoja plyšiams avilyje užlopyti bei svetimkūniams izoliuoti. Bitės propolio į medų nededa, tačiau bitininkams nuimant derlių, nedidelė dalis jo gali patekti į medų, be to, kartais medus yra maišomas su propoliu, nes, kaip jau minėta, propolis pasižymi naudingomis savybėmis. Mokslininkų duomenimis, propolyje yra apie 26 alergenai, iš kurių pagrindiniai yra kofeino rūgšties esteriai ir cinamono rūgšties esteriai.
Dažniausiai alergija propoliui pasireiškia kontaktiniu dermatitu po sąlyčio su oda arba gleivinėmis. Tačiau yra atvejų, kai propolis sukelia rinitą, konjuktyvitą, bronchų spazmus. Per pastaruosius tris dešimtmečius vykusių skirtingų tyrimų duomenimis nustatyta, kad propoliui yra alergiški 1,2 – 6,6 % kontaktiniu dermatitu sergančių pacientų. Didesnę tikimybę būti alergiškiems propoliui turi asmenys, kurie dažnai kontaktuoja su šia medžiaga: bitininkai, muzikantai, grojantys smuikiniais instrumentais, taip pat šiuos instrumentus gaminantys žmonės (jau nuo seno smuikinių instrumentų gamyboje naudojamas lakas su propoliu).
Alergija kitiems bičių gaminamiems produktams
Medus yra populiariausias ir dažniausiai vartojamas bičių produktas, tačiau yra ir kitų bičių gaminių, kuriuos žmogus vartoja. Tai yra bičių duonelė ir bičių pienelis. Bičių pienelis yra bitės darbininkės ryklės ir apatinio žandikaulio liaukų sekretas. Mokslinėje literatūroje galima rasti atvejų, kur aprašoma, kad bičių pienelis žmonėms sukelia alergines reakcijas. Tuo tarpu apie alergines reakcijas, sukeltas bičių duonelės, informacijos nėra. Bičių duonelės pagrindinis sudedamasis elementas yra žiedadulkės, todėl teoriškai šis bičių gaminamas produktas taip pat galėtų sukelti alergines reakcijas.
Jeigu įtariate, kad galite būti alergiškas medui, o tiksliau ir jo sudedamosioms dalims, tai išsiaiškinti galite atlikdami kraujo tyrimus Allergomedica klinikoje, kurioje naudojama auksiniu standartu pripažįstama ImmunoCAP technologija alergijų diagnostikai. Nusprendę atlikti alergijos tyrimus, kraują galite priduoti ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose esančiose mūsų partnerių įstaigose.
Straipsnio autorius: Justina Čerkasovienė, Medicinos biologė
Naudota literatūra:
- Aguiar R, Duarte FC, Mendes A, Bartolomé B, Barbosa MP. Anaphylaxis caused by honey: a case report. Asia Pac Allergy 2017; 7: 48-50.
- Basista-Sołtys K. Allergy to Propolis in Beekeepers-A Literature Review. Occup Med Health Aff 2013; 1(1): 1000105.
- Bauer L, Kohlich A, Hirschwehr R, et al. Food allergy to honey: Pollen or bee products? J ALLERGY CLIN IMMUNOL 1996; 97(1): 65-73.
- da Silva MP, Gauche C, Gonzaga LV, et al. Honey: Chemical composition, stability and authenticity. Food Chemistry 2016; 196: 309–23.
- Ediriweera ER ir Premarathna NY. Medicinal and cosmetic uses of Bee’s Honey - A review. AYU 2012; 33(2): 178-81.
- Gambichler T, Boms S, Freitag M. Contact dermatitis and other skin conditions in instrumental musicians. BMC Dermatology 2004; 4(3).
- Ibero M, Castillo MJ, Pineda F, et al. Whole bee for diagnosis of honey allergy. Allergy 2002; 57(6): 557-8.
- Paola F, Pantalea DD, Gianfranc C, et al. Oral Allergy Syndrome in a Child Provoked by Royal Jelly. Hindawi Publishing Corporation 2014: straipsio ID 941248; 3 psl.
- Popescu FD, Vieru M. The presence of aeroallergens in food products: a potential risk for the patient with allergic rhinitis. Romanian Journal of Rhinology 2018; 8 (29): 11-5.
- Prieiga prie interneto: https://www.foxhoundbeecompany.com/beekeepingblog/2015/12/1/does-filtering-or-straining-honey-remove-pollen-from-honey.
- Rajpara S, Wilkinson MS, King CM, et al. The importance of propolis in patch testing – a multicentre survey. Contact Dermatitis 2009; 61: 287-90.
- Walgrave SE, Warshaw EM, Glesne LA. Allergic Contact Dermatitis from Propolis. Dermatitis 2005; 16(5): 209-15.
