Daugelis mūsų vienokį ar kitokį pajustą negalavimą – odos bėrimą, patinimą, niežulį, ūmią slogą, čiaudulį, akių ašarojimą, sunkumą skrandyje ar prastą virškinimą – pavadiname alergija. Nors alergijos tyrimai ir gydytojai tokios diagnozės dar nepatvirtino. Kaip galimus šios savijautos kaltininkus įvardijame vartotus maisto produktus, vaistus, kosmetikos priemones, cheminius valiklius ar saulę, augalus, naminius gyvūnėlius ir dar daug kita ko.
Dauguma gydosi patys
Pasiskaitę internete ar paklausę jau turinčių panašios patirties draugų ar pažįstamų skubame ieškoti, kur ir kaip galėtume išsitirti savo alergiją. Dažniausiai atsiduriame privačios laboratorijos priimamajame, kur paslaugi registratorė iš gausybės siūlomų alergijos tyrimų pataria išsirinkti kuo išsamesnį, kai iš vieno kraujo mėginio ištiriamas organizmo jautrumas net kelioms dešimtims alergizuojančių medžiagų. Toks alergenų tyrimas nėra pigus, bet juk tai dėl mūsų sveikatos. O ką jau kalbėti, jei tokie sveikatos negalavimai ištinka mūsų vaikus... Visgi, tokie alergijos tyrimai savo kaina dažniausiai nepateisina lūkesčių ir, deja, didžioji dalis išsityrusių nusivilia gautu atsakymu, kuris parodo, kad asmuo nealergiškas nė vienam alergenui iš didelio sąrašo. Ar tai reiškia, kad pastangos nuėjo veltui? O gal tiesiog tame tiriamų alergenų sąraše, kad ir koks didelis jis būtų, nėra to vienintelio, kuris ir kaltas dėl mūsų negalavimo? Kiti sveikata susirūpinę asmenys pirmiausia kreipiasi į gydymo įstaigą ir kantriai laukia galimybės patekti pas gydytoją, kuriam galėtų išsipasakoti savo bėdas ir išgirsti kompetentingo specialisto nuomonę. Žinant mūsų sveikatos apsaugos sistemos ypatumus, tokių žmonių yra nedaug. O daugumą sudaro tie, kurie neturi laiko, galimybių ar tiesiog mano, kad visi šie negalavimai praeis savaime. Ypač jei pavartojus vaistininko rekomenduotų nereceptinių vaistų problema išsisprendžia. O jei tai vėl pasikartoja, tada jau žinome, kokia tabletė ar tepaliukas pagelbės. Taip gydomės patys, tik ar visuomet išsigydome?
Alergija – rimta liga
Ar tikrai visi išvardinti simptomai yra alergija? Ar tai rimta liga? O gal tai – tik pseudoalergija?
2012 m. išleistame ,,Aiškinamajame imunologijos ir alergologijos terminų žodyne‘‘ rašoma: ,,alergija – tai pakitęs organizmo atsakas į alergeną, pasireiškiantis specifinių antikūnų ir įjautrintų limfocitų gamyba.‘‘ Taigi šią ligą nulemia specifiniai prieš alergizuojančią medžiagą mūsų organizme kovojantys IgE antikūnai arba tam tikros imuninės sistemos ląstelės. Pirmuoju atveju tokia alergija vadinama ūmaus padidėjusio jautrumo reakcija ir, jei sukelia vadinamąjį anafilaksinį šoką, gali būti net pavojinga gyvybei. Antrojo tipo – ląstelinė – alergija yra neūmi ir dažniausiai gyvybei grėsmės nesukelia. Jos pavyzdys – po tiesioginio kontakto su alergizuojančia medžiaga odoje atsiradę bėrimai.
Alergija – rimta liga, kuria serga iki 40 proc. visų pasaulio gyventojų. Ji kelia milžinišką susirūpinimą visuomenei, nes negydoma progresuoja, komplikuojasi ir palaipsniui niokoja visas mūsų organizmo sistemas. Ypač didelį nerimą kelia tai, kad vis daugėja šia liga sergančių vaikų. Tad pastebėjus nerimą keliančius simptomus, alergijos tyrimai vaikams yra būtini – tik taip bus galima užtikrinti jų gerovę.
Teisingiausiai elgiasi tie žmonės, kurie yra neabejingi savo sveikatai ir skuba kreiptis į gydymo įstaigą arba laukdami ar nesulaukę vizito pas gydytoją nueina į laboratoriją išsitirti patys, ar kraujyje nėra specifinių IgE antikūnų prieš nemalonius simptomus sukėlusį alergeną. Rekomenduočiau rinktis tuos tyrimus, kurie apima visus esminius bei dažniausiai alergiją sukeliančius alergenus. Tai ne tik galintys sukelti alergiją maisto produktai, bet ir įkvepiamieji alergenai. Mūsų šaliai būdingų alergenų yra 12: pienas, kiaušinis, žuvis, soja, riešutai, beržas, motiejukas, pelynas, pelėsiai, šuo, katė ir namų dulkių erkės. Rinkdamiesi tyrimus atkreipkite dėmesį, kad visi šie alergenai būtų įtraukti į Jums siūlomą alergenų paletę, kitu atveju tyrimų rezultatai bus netikslingi. Šiuo metu vieni išsamiausių tyrimų yra molekuliniai alerginiai tyrimai, apimantys visus mūsų šalyje dažniausiai sutinkamus alergenus ir suteikiantys galimybę juos ištirti iki molekulinio lygmens.
Toks kraujo tyrimas alergijai nustatyti atliekamas Allergomedica klinikoje, bet kraują tyrimui galima priduoti irmūsų partnerių įstaigose, tad jeigu nusprendėte išsiaiškinti, kas yra Jūsų blogos savijautos priežastis ir Jums reikalingi alergijos tyrimai Vilniuje, Kaune ar kituose miestuose, juos galite atlikti pasirinkę mūsų programą.
Netikrąją alergiją sukelia ir saulė
Alergijos sąvoka buityje vartojama gana plačiai, ja pavadiname ir specialistų išskirtą nealerginį hiperjautrumą ar tiesiog netikrą alergiją. Šią pseudoalergiją dažniausiai sukelia maisto produktai (švieži pomidorai, špinatai, apelsinai, braškės, šokoladas, įvairių rūšių sūriai, alus, raudonas vynas ir kt.). Netikrąja ji vadinama dėl skirtingo vystymosi – pseudoalergijos metu nedalyvauja imuniniai mechanizmai, kaip tikrosios alergijos metu, bet išskiriamos tos pačios biologiškai aktyvios medžiagos, todėl jų simptomai labai panašūs – odos bėrimai, tinimai, sloga, dusulys.
Pseudoalergiją atskirti nuo alergijos sunku, o kartais net ir neįmanoma, nes vienas žmogus tuo pat metu gali sirgti abiem ligomis. Tiek alergijos, tiek ir pseudoalergijos klinika panaši, todėl gydytojui neretai nelengva jas atskirti, ypač tada, kai priežastis yra maistas.
Visgi, šiuo atveju išaiškinti teisingą diagnozę gali alergenų tyrimai. Atliekant alergologinius tyrimus, esant tikrajai alergijai, jie būna teigiami. O sergant pseodoalergija, šie tyrimai būna neigiami. Tikrąją alergiją gali išprovokuoti ir labai mažas maisto kiekis, šaukštelis varškės ar kiaušinio. Žmogų gali išberti, jis gali ištinti, pradėti dusti. Pseudoalerginės reakcijos priklauso nuo maisto kiekio. Pavyzdžiui, suvalgius didelį kiekį citrusinių vaisių ar braškių, odoje atsiranda smulkus raudonas bėrimas, dilgėlinė, patinimas. Be to, pseudoalergiją gali sukelti ir maisto priedai – konservantai.
Prie pseudoalergijų galima priskirti ir alergiją saulei: pabuvus saulėkaitoje oda gali parausti, patinti, joje gali atsirasti bėrimų, pradeda niežtėti. Jei su šia bėda susidūrėte anksčiau, nepamirškite tinkamai pasiruošti saulėtam orui. Šie patarimai pravers ir jei saulės sukeltų negalavimų pirmą kartą patiriate kelionėje.
Jei esate jautrus saulei
- Venkite tiesioginių saulės spindulių ir verčiau laiką leiskite pavėsyje.
- Ištepkite odą apsauginiu kremu su kuo stipresniu ultravioletinių spindulių filtru.
- Pasiimkite į kelionę vaistininko patartų antihistamininių vaistų.
- Nepamirškite akinių nuo saulės bei galvos apdangalo, dėvėkite plonus, kuo labiau kūną dengiančius natūralaus pluošto drabužius.
Atkreipkite dėmesį - tiek alergija, tiek pseudoalergija greičiau suserga jautresnės nervų sistemos žmonės, nes jiems būdingas greitesnis ir gausesnis mediatorių išsiskyrimas. Mediatorius – tai organizme susidarantis cheminis junginys, pernešantis nervinį impulsą iš vienos nervinės ląstelės kitai.
Biomedicinos mokslų daktarė Asta Miškinienė
