Vaisiai, uogos, daržovės ir riešutai priskiriami prie naudingiausių mūsų sveikatai produktų. Jie aprūpina mūsų organizmą vitaminais, mineralais ir mikroelementais. Visgi, daugiau nei 14% Lietuvos gyventojų patiria alergijos simptomus valgant įvairias daržoves, vaisius, uogas ar riešutus. Atsisakyti šių produktų ar vistik galima juos vartoti? Kaip šiuo klausimu gelbsti molekuliniai alergijų tyrimai? Pakalbėkime apie tai išsamiau.
Tema apie alergiją vaisiams, daržovėms, riešutams yra labai plati, tuo labiau kad šių produktų sąrašas yra didžiulis ir alergijos priežasčių yra ne viena. Šiandien panagrinėsime alergiją žemės riešutams, lazdyno riešutams, obuoliams, kriaušėms, salierams, morkoms, persikams ir sojais. Tai grupė produktų, kuriuos valgant Lietuvos gyventojams dažniausiai pasireiškia alergijos simptomai. Kodėl?
Pasirodo, kad net 95% pacientų, kuriems pasireiškia alerginės reakcijos įvairioms daržovėms, vaisiams, uogoms, riešutams ar sojai yra alergiški beržų žiedadulkėms. Ar alergija beržams ir minėtiems maisto produktams yra kaip nors susijusi? Mokslininkai šiandien drąsiai sako taip ir paaiškina šias sąsajas.
Beržų žiedadulkės yra vienos iš dažniausiai alergiją sukeliančių alergenų (5). Mūsų laboratorijos duomenimis net 40% alergiškų pacientų yra įsijautrinę beržų žiedadulkėms. Daugybė mokslinių ir klinikinių studijų atskleidžia tiesioginį ryšį tarp įsijautrinimo beržams ir vaisiams, daržovėms, uogoms ir riešutams.
Pasirodo, kad pagrindinis alergijos beržams sukėlėjas yra ne visa žiedadulkė, o joje esantis baltymas, moksliniu pavadinimu Bet v 1. Tiek obuoliai, tiek ir kriaušės, morkos, salierai, riešutai, soja ir kai kurie kiti augalinės kilmės produktai turi baltymus, kurie savo sandara be galo panašūs į beržo žiedadulkių Bet v 1. Jų panašumas siekia net 88% , todėl net 70% pacientų, alergiškų beržų žiedadulkėms, kenčia nuo su tuo susijusios alergijos vaisiams, daržovėms ir riešutams. Šis įsijautrinimas dažnai vadinamas kryžminėmis reakcijomis (2). Tai reiškia, kad pagrindinis alergijos kaltininkas yra beržo žiedadulkių alergeno molekulė Bet v 1, o to pasekoje pacientai jaučia alergijos simptomus valgydami vaisius, daržoves, uogas ir riešutus. Tad šiuo atveju ypač naudingas tikslus alergenų tyrimas.
Paveikslėlyje pavaizduoti vaisiai, daržovės, uogos, riešutai, sėklos, turintys panašų (kitaip vadinamą homologišką) į beržo žiedadulkių Bet v 1 alergeną ir kryžmiškai su juo reaguojantys.
Visgi kokios kryžminės reakcijos pasireiškia Lietuvos gyventojams, turintiems alergiją beržams?
Ką reiktu žinoti apie Bet v 1 ir į jį panašius baltymus, aptinkamus vaisiuose, uogose daržovėse ir riešutuose?
Pirmiausia, tai ši baltymų grupė priskiriama prie kliniškai nepavojingiausius alergijos simptomus sukeliančių baltymų. Maži Bet v 1 homologiškų baltymų kiekiai sukelia įvairius trumpalaikius, dažniausiai oralinius simptomus. Tai pasireiškia burnos gleivinės dilgčiojimu, niežuliu, nedideliu deginimu ar švelniu patinimu. Šie simptomai atsiranda iškarto (kelių minučių bėgyje) suvalgius neapdorotų/šviežių vaisių, uogų, daržovių, riešutų. Pastebėjus juos, pravers alerginiai tyrimai – jie padės išsiaiškinti, kas iš tikrųjų sukelia nemalonius pojūčius.
Bet v 1 ir į jį panašūs baltymai yra labai nestabilūs ir suyra prie aukštesnių temperatūrų (1). Juos taip pat suardo ir mūsų organizmo virškinimo trakte esantys fermentai. Dėl šių priežasčių dauguma pacientų dažniausiai nepatiria jokių nemalonių simptomų vartodami termiškai apdorotus vaisius, daržoves, uogas ir riešutus. Taigi pasterizuotos sultys ar vaisių/daržovių tyrelės, kepti obuoliai ar obuolių pyragai, skrudinti riešutai alergiškiems pacientams dažniausiai ne tik kad nėra pavojingi, bet ir nesukelia alergijos simptomų.
Visgi, ypač retais atvejais pacientams gali pasireikšti ir ūmios alerginės reakcijos. Tai susiję su keliomis priežastimis:
- Pacientas yra ypač įsijautrinęs Bet v 1 komponentui. Jo kraujo serume nustatyti ypač dideli specifinių IgE prieš Bet v 1 kiekiai (>100kUA/l);
- Paciento serume nustatyti specifiniai IgE antikūnai prieš daugelį Bet v 1 homologiškų baltymų: obuolio, lazdyno riešuto, žemės riešuto, sojos;
- Pacientas suvalgo labai didelį Bet v 1 homologišką baltymą turinčio maisto kiekį;
- Kuo chemiškai stabilesnis Bet v 1 homologiškas baltymas (pvz. lazdyno riešuto, sojos, morkos, saliero), tuo didesnė ūmių reakcijų tikimybė (pvz. lyginant su obuoliu) (4).
- Kai kurie maisto produktai, pvz. soja, turi daug kitų baltymų, kurie apsaugo jos Bet v 1 homologišką baltymą nuo suirimo. Dėl šios priežasties pacientams, suvalgius didesnius kiekius neapdorotų sojos produktų (pvz. sojos pieno ar sojų pagrindu pagamintų baltymų miltelių), gali pasireikšti ūmi alerginė reakcija (3).
Įdomu yra ir tai, kad obuolyje esančio Bet v 1 homologiško baltymo kiekis priklauso nuo obuolio veislės. Literatūroje rašoma, kad daugiausia šio baltymo turi „Golden Delicious“ veislės obuoliai, lyginant su „Red Deliciuos“ ir „Granny Smith“ veislėmis. Lietuvoje augančių populiariausių veislių obuoliuose esantis šis baltymas deja, nėra ištirtas. Aukščiau minėtų veislių obuolių galima įsigyti ir mūsų prekybos centruose. Taigi teiginys, kad „močiutės obuolys“ yra sveikesnis už „parduotuvinį“, nėra vienareikšmiškai teisingas.
Įdomu pažymėti ir tai, kad net jei turime polinkį į alergiją ir norime maksimaliai apsisaugoti nuo šios ligos, mums nebūtina vengti vaisių, daržovių, uogų ir riešutų. Net ir turėdami savyje į Bet v 1 panašius baltymus, jie nesukelia alerginio įsijautrinimo. Išimtis šiam faktui yra tik morkos ir lazdyno riešutai (6).
Taigi apibendrinant straipsnyje pateiktą informaciją reiktų atkreipti dėmesį į sekančius dalykus:
-
- Straipsnyje aprašyta alergija vaisiams, daržovėms, riešutams ir uogoms, susijusi tik su įsijautrinimu beržo molekuliniam komponentui Bet v 1. Todėl prieš sprendžiant ar saugu Jums vartoti šiuos produktus, būtina išsitirti ar nesate įsijautrinę kitiems šių produktų komponentams. Kitaip tariant, Jums reikalingi alergijos tyrimai. Tarkim, obuoliams alergiški pacientai gali būti įsijautrinę ne tik Bet v 1 homologiškam alergenui, bet ir Mal d 3 baltymui, kuris yra jau stipresnis ir pavojingesnis alergenas mūsų sveikatai. Tokius kitus baltymus turi ir lazdyno riešutai, žemės riešutai, salierai, soja ir kiti straipsnyje minimi vaisiai, uogos ir daržovės.
- Kiekvienas alergiškas pacientas turi tik jam vienam būdingą individualų įsijautrinimo „paveikslą“, todėl labai svarbu pažinti savo ligą ir su ja maksimaliai „susidraugauti“. Tai padės padaryti alergenų tyrimai ir specialisto konsultacija.
- Jūsų pačių pastebėti patiriami simptomai kartu su įsijautrinimą sukeliančių molekulių tyrimu gali padėti gydytojui įvertinti Jūsų būklę ir parinkti Jums tinkamiausią gydymą bei gyvenimo būdą.
Kur atliekami alergijos tyrimai? Kaina ir kita svarbi informacija
Norintiems išsiaiškinti, kokie produktai gali sukelti alergines reakcijas, rekomenduojami alergijos tyrimai. Vilniuje juos galite atlikti Allergomedica klinikoje, o jei Jums reikalingi alergijos tyrimai Kaune ar kituose miestuose, siūlome kreiptis į artimiausią mūsų partnerių laboratoriją.
Kiek kainuos kraujo tyrimas alergijai nustatyti, priklausys nuo pasirinktos paslaugos – tikslesnę informaciją rasite mūsų kainoraštyje. Visgi, norintiems tikslių atsakymų, labiausiai tiks molekuliniai alergenų tyrimai – jie atliekami pasirinkus Allergomedica programą. Šie alergijos tyrimai – vaikams ir suaugusiems, tad išsitirti galėsite ne tik Jūs, bet ir kiti diskomfortą sukeliančius simptomus jaučiantys šeimos nariai.
Straipsnio autorius: Asta Miškinienė, PhD
Naudota literatūra:
- Breiteneder H, Ebner C. Molecular and biochemical classification of plant-derived food allergens. J Allergy Clin Immunol 2000; 106:27-36.
- Vieths S, Scheurer S, Ballmer-Weber B. Current understanding of cross-reactivity of food allergens and pollen. Ann N Y Acad Sci 2002; 964:47-68.
- Kleine-Tebbe J, Vogel L, Crowell DN et al. Severe oral allergy sindrom and anaphylactic reactions caused by a Bet v 1-related PR-10 protein in soybean. SAM 22. J Allergy Clin Immunol 2002; 110: 797-804.
- Kitzmuller C, Zulehner N, Roulias A, Briza P, et al. Correlation of sensitizing capacity and T-cell recognition within the Bet v 1 family. J Allergy Clin Immunol 2015; 136: 151-158.
- Geroldinger-Simic M, Zelinker T, Aberer W et al. Birch pollen-related food allergy: clinical aspects and the role of allergen-specific IgE and IgG antibodies. J Allergy Clin Immmunol 2011; 127:616-622.
- Breiteneder H, Kleine-Tebbe J. Cross-reactive molecules & their clinical relevance. Molecular Allergology User’s Guide 2016; 300-310.
