Jei Jus ar Jūsų mažylį be jokios akivaizdžios priežasties pradėjo varginti vandeninga sloga, užsikimšusi nosis, patinusios ir/ar niežtinčios akys, o gal pasidarė sunku kvėpuoti, vienas akivaizdžiausių galimų to kaltininkų – alergija įkvepiamiems alergenams. Didžiausia bėda ta, kad įkvepiamų alergenų – begalybė ir visi jie sukelia iš pažiūros tokius pačius simptomus: alerginę slogą, čiaudulį, apsunkintą kvėpavimą, akių simptomus. Dėl šios priežasties, pirmą kartą susidūrus su alergija gali būti itin sunku nuspręsti, kokius alergijos tyrimus pasirinkti, bei į ką atkreipti dėmesį prieš gydytojo alergologo konsultaciją.
Turbūt kiekvienas pasaulio alergijos specialistas pirmiausia Jums pasiūlytų atkreipti dėmesį į tai, kada (kokiu metų ir/ar paros laiku) simptomai pasireiškia. Tai – vienas svarbiausių faktorių, padėsiančiu tiek Jums, tiek ir Jūsų gydytojui susiaurinti platų „įtariamųjų“ sąrašą ir imtis kryptingų veiksmų ligos pažabojimui ir/ar gydymui. Šiame straipsnyje trumpai pakalbėsime apie tai, kas suserga įkvepiamų alergenų sukelta alergija, kodėl į šią ligą numoti ranka – šiukštu nevalia, bei apžvelgsime dažniausius pavasarinės, vasarinės, rudeninės ir nuolatinės alergijos kaltininkus. Tikimės, jog tai padės Jums susigaudyti gana painiame įkvepiamų alergijų pasaulyje.
Kas suserga įkvepiamų alergenų sukelta alergija?
Atsakyti į šį klausimą – be galo sunku. Alerginė sloga (rinitas) ir/ar alerginiai akių simptomai (konjunktyvitas) gali pasireikšti bet kuriame amžiaus tarpsnyje. Įprasta manyti, kad alergija - tai liga, varginanti nuo pat ankstyvos vaikystės. Nors toks scenarijus dažniausias, to jokiu būdu negalima vadinti vienareikšmiška tiesa. Net jei Jūsų niekada gyvenime nevargino alergija, vieni metai gali tapti lemtingais. Tikslaus atsakymo į klausimą, kodėl kai kuriems alergija pasireiškia tik sulaukus 25-erių ar daugiu metų – nėra, tačiau manoma, kad įtakos tam turi vis didėjanti oro tarša mūsų miestuose, gyvensenos veiksniai, tokie kaip nuovargis, stresas, kai kurios hormoninį balansą pakeičiančios fiziologinės būklės (pvz.: nėštumas).
Visgi, kaip ir minėjome, dažniausiai alergija įkvepiamiems alergenams pradeda vystytis dar vaikystėje: 6 – 10 gyvenimo metais, o savo simptomų stiprumo pasireiškimo piką pasiekia vos sulaukus pilnametystės: apie 20-us gyvenimo metus, ir netaikant ligos priežastį veikiančio gydymo tęsiasi visą gyvenimą. Pabrėžiame, kad šiais laikais alergiją išauga vis mažiau vaikų, o daugumai sergančiųjų su amžiumi yra linkusi tik stiprėti ir pamažu iš alerginės slogos pereiti į daug pavojingesnes sveikatos problemas, tokias kaip alerginė bronchų astma.
Alergija pasireiškė pavasarį? Saugokitės beržo!
Ankstyvas pavasaris daugelio medikų yra vadinamas alergijų sezono pradžia. Būtent tada, tik pradėjus sprogti pirmiesiems medžių pumpurams į alergologų kabinetų duris belstis puola nenusakomas kiekis pasimetusių pacientų. Matyt kiekvienas gydytojas alergologas Lietuvoje išgirdęs, kad Jus ar Jūsų mažylį pavasarį (ankstyvą balandį – gegužę) ėmė varginti su paršalimu nesusijusi sloga pirmiausiai įtars kiekvieno lietuvio mylimą ir visiems puikiai pažįstamą medį – beržą. Tai – pagrindinis ir svarbiausias pavasarinės alergijos kaltininkas.
Kada įtarti alergiją beržui?
- Jei Jūsų simptomai pasireiškia beržų žydėjimo laikotarpiu - ankstyvą pavasarį (balandį – gegužę) ir tęsiasi iki pat birželio pabaigos.
- Šiuo laikotarpiu Jums ar Jūsų mažyliui pasireiškia klasikinė šienligė: bėganti ar užsikimšusi nosis, kiti kvėpavimo takų simptomai (ne dėl peršalimo priežasties atsiradęs ar padažnėjęs kosulys, dusulys, padažnėję bronchinės astmos priepuoliai).
- Valgant obuolius, prastai termiškai apdorotas bulves, morkas, žemės ir/ar lazdyno riešutus, sojos produktus (ne tik beržų žydėjimo metu) Jūs jaučiate burnos gleivinės niežulį, nestiprų patinimą, dilgčiojimą. Kad ir kaip keistai skambėtų, bet visi šie maisto produktai ir beržo alergenas tarpusavyje panašūs viena molekule. Ši molekulė ir nulemia, kad net jei Jūs esate alergiškas TIK beržo žiedadulkei, gyvybiškai nepavojingus simptomus jausite ir valgant jau anksčiau išvardintus produktus. Tai vadinama kryžminėmis reakcijomis. Šios reakcijos kaip klaidingai teigiamos išryškėja ir atliekant įprastinius alergijos testus (alergenų paletes, odos dūrio mėginius) ir vienintelis būdas nesusipainioti – atlikti išsamius molekulinius alergijos tyrimus.
Tad jei įtariate alergiją šiems maisto produktams, arba apie ją byloja tradicinių alergijos tyrimų rezultatai – verta pasitikrinti išsamiau, galbūt Jums jau vystosi alergija beržo žiedadulkėms.
Alergija pasireiškė vasarą ar ankstyvą rudenį? Bėkite iš pievų!
Vasaros pradžia tęsia sezoninės alergijos ciklą. Vos baigus žydėti pavasariniams medžiams, į alergologų „įtariamųjų“ akiratį patenka pievose žydinčios žolės ir piktžolės: motiejukas (žydėjimo ir alergenų į aplinką išskyrimo laikotarpis - birželio – liepos mėnesiai) ir pelynas, kuriam būdingas ilgas žydėjimo ir alergenų išskyrimo į aplinką laikotarpis: nuo rugpjūčio mėnesio iki pat pirmųjų šalnų. Šie du alergenai – ypatingi. Tai itin įkyrūs ir pikti alergenai, kuriems alergiškiems žmonėms šienligės simptomai pasireiškia itin stipriai, alergiją sunku suvaldyti simptomus malšinančiais (antihistamininiais) vaistais, o ir pati alerginė sloga dažnai metams bėgant progresuoja į sunkesnius kvėpavimo takų sutrikimus.
Alergiją motiejukui arba pelynui galite įtarti jei:
- Birželį – liepą (motiejuko atveju) arba rugpjūtį-spalį (pelyno atveju) pasireiškia tipinis alerginis rinitas ir/ar alerginis konjunktyvitas (bėganti ar užsikimšusi, paburkusi nosis, patinusios, paraudusios, niežtinčios ar ašarojančios akys), paūmėja bronchinės astmos priepuoliai arba odos būklės (atopinis dermatitas, egzema, dilgėlinė).
- Alergiją motiejukui taip pat galite įtarti jei valgant vyšnias, slyvas ir kitus kaulavaisius jaučiate burnos gleivinės niežulį, dilgčiojimą, patinimą. Kaip ir beržo atveju, taip ir esant alergijai motiejukui pastarosios gali sukelti nepageidaujamas, tačiau gyvybiškai nepavojingas kryžmines reakcijas dėl molekulinių motiejuko ir minėtų kaulavaisių panašumų.
- Ar nesate alergiški pelynui turėtumėt susimąstyti jei jaučiate, jog Jums netinka kai kurie žoliniai prieskoniai, taip pat jei nemalonias, bet su alkoholio poveikiu nesusijusias reakcijas patiriate gerdami alkoholinius gėrimus: alų, vyną. Pelynas tiesiogiai naudojamas šių gėrimų gamyboje, kaip kartumą suteikianti medžiaga.
Alerginė sloga kankina nuolat? Apsižvalgykite namuose.
Jei alerginė sloga Jus ar Jūsų mažylį kankina nuolatos ieškokite alergenų, kurie aptinkami kasdieninėje Jūsų aplinkoje. Greičiausiai Jūsų problemos kaltininku bus vienas šių alergenų:
- Namų dulkių erkės (patalynės erkutės). Ne, tai jokiu būdu nereiškia, jog Jūsų namuose trūksta higienos. Namų dulkių erkės aptinkamos beveik visose gyvenamosiose patalpose, ypač miegamuosiuose kambariuose, ir yra atsakingos net už pusę visų įkvepiamos alergijos atvejų. Namų dulkių erkės farinae ir D. pteronyssinus - tai mikroskopiniai gyvūnėliai, gyvenantys mūsų patalynėje, kilimuose, sunkiose užuolaidose, minkštuose žaisluose. Tad jei alerginė sloga, kiti alerginiai kvėpavimo takų simptomai, užtinusios ir/ar ašarojančios, niežtinčios akys Jus vargina vos įžengus į namus, o pablogėja nakties metu, nemaža tikimybė, jog Jūsų problemos kaltininkai – būtent šie padarėliai.
- Naminiai gyvūnai (alergija šuniui, alergija katei). Turbūt vienas skaudžiausių smūgių visiems gyvūnų mylėtojams ir vaikams – sužinoti, kad jie alergiški mylimam keturkojui draugui. Iškarto galime nuvilti: hipoalerginiai gyvūnai (gyvūnų veislės, kurios anot veisėjų nesukelia jokių alergijos simptomų, nes neturi kailio, arba turi „kitokią“ kailio struktūrą yra tik mitas. Tiek katės, tiek šuns alergenai, kurie aptinkami gyvūno kailyje, taip pat randami ir jų odoje, seilėse, šlapime. Tad net jei gyvūnėlis kailio ir neturi – alergiškam žmogui simptomai vis tiek pasireikš.
Alergija šuniui ir katei – itin savita. Dėl to, kad alergijos simptomai pasireikšti gali ne tik tiesiogiai susidūrus su naminiu gyvūnu, bet ir bendraujant su žmonėmis, kurie turi naminį gyvūną. Taip nutinka dėl to, kad šunų, kačių alergenai prilimpa prie juos laikančių žmonių drabužių.
Gera žinia šunų mylėtojams! Kaip jau minėjome straipsnyje – hipoalerginės šunų veislės yra tik mitas, tačiau alergijos nesukelianti šuns lytis – moksliškai patvirtinta tikrovė. Tam tikrais atvejais žmogus gali būti alergiškas tik šunų patinams, o dar tiksliau, šunų patinų prostatoje susidarantiems molekuliniams alergenams, mokslininkų užvadintiems Can f 5 kodu. Tad net jei esate alergiški šuniui – molekulinis alergijos šiam naminiam gyvūnui tyrimas gali padėti išsiaiškinti: galbūt savo namuose galite laikyti šuns patelę.
Kada įtarti alergiją naminiam gyvūnui? Gydytojai alergologai neretai juokauja, jog alergiją naminiams gyvūnams diagnozuoti bene paprasčiausia iš visų: jei vos įėjus į kambarį, kuriame yra naminis gyvūnėlis ar jį paglosčius pradeda upeliu tekėti nosis, paburksta ir/ar pradeda ašaroti akys, o gal tiesiog negalite stovėti šalia gyvūnėlio šeimininko – atsakymas akivaizdus.
- Namų pelėsiai. Nors daugumoje Lietuvos daugiabučių galima aptikti vienos ar kitos rūšies pelėsiu, pastebima, jog lietuviams alergiją jie sukelia retai. Pelėsiai, kurie aptinkami drėgnose, prastai vėdinamose gyvenamosiose patalpose taip pat gali sukelti tipinius įkvepiamosios alergijos simptomus, tokius kaip tekanti ar užsikimšusi nosis, paūmėję bronchinės astmos priepuoliai. Simptomai gali pasunkėti rudenį, žiemą ir pavasarį, kai lauko temperatūra yra žemesnė, o už lango nuolat pliaupia lietus.
Kaip ir minėjome, reto lietuvio alergijos priežastis yra alergija pelėsiams, tačiau jei kiti nuolat alergijos simptomus sukeliantys kaltininkai jau atmesti – būtų vertinga pasitikrinti.
Įkvepiamų alergenų sukelta alergija – pavojinga, tačiau išgydoma.
Kaip jau minėjome straipsnio pradžioje, pastaruoju metu stebima tendencija, jog alergija įkvepiamiems alergenams vis rečiau yra išaugama ir vis dažniau tampa viso gyvenimo palydove. Negana to, su amžiumi alergijos simptomai tik stiprėja, po truputį pereidami į sunkias ir pavojingas būkles, tokias kaip alerginė bronchinė astma. Net jei kaskart pasireiškus alergijos simptomams išgeriate juos malšinančių vaistų, tai tėra nieko nekeičiantis trumpalaikis sprendimas. Kol Jūs malšinate simptomus liga ir toliau bujoja. Jei šiemet pakakdavo vienos tabletės per dieną, kitais metais gali nepakakti ir dvejų.
Vienintelis būdas tam užkirsti kelią – alergiją gydyti iš pagrindų - tai yra taikyti alergenui specifinę imunoterapiją, kurios metu Jūsų organizmas po truputį pratinamas prie alergeno.
Gydymą paskirti ir receptą išrašyti gali tik gydytojas alergologas. Gyvos konsultacijos metu Jus pažiūrėjęs ir apklausęs gydytojas, prieš skirdamas gydymą privalo patvirtinti alergijų tyrimais, na o siekdamas įvertinti, kiek šis gydymas bus veiksmingas konkrečiai Jūsų atveju, gali pasiūlyti atlikti išsamius, molekulinius tyrimus. Atlikus tyrimus, kartu su gydytoju išsamiai aptarsite gydymą, pasirinksite Jums tinkamiausią vaisto formą (leidžiamą po oda ar vartojamą per burną). Nuo 3 iki 5 metų trunkančio gydymo metu Jūsų organizmas tarsi perprogramuojamas į alergeną nebereaguoti, taip kartą ir visiems laikams atsikratant visų įkvepiamų alergenų sukeltų simptomų ir užkertant kelią rimtų sveikatos sutrikimų išsivystymui.
