Alergija augintiniams yra antroje vietoje pagal dažniausiai pasireiškiančias alergijas Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau-JAV). Įsijautrinimas katėms ir šunims yra vienas svarbiausių astmos išsivystymo rizikos veiksnių. Pusę astma sergančių vaikų yra alergiški katėms ir kiek mažiau – apie 40 proc. – šunims. JAV daugiau nei pusėje (70 proc.) namų ūkių galima rasti naminių gyvūnų – iš jų daugiau nei 161 milijonas, dažniausiai ir Lietuvoje laikomi – katės ir šunys. Tad ir mūsų šalyje alergijos tyrimai pakankamai dažnai nurodo būtent šiuos alerginių reakcijų sukėlėjus.
Evoliucijos eigoje, tam, kad išgyventų, kai kurių žinduolių kūną padengė plaukai – be riebalų sluoksnio, tai geriausia žinduolių kūno apsauga. Daugumos žinduolių, tarp jų ir kačių bei šunų, kūną dengia kailis, tačiau milijonams žmonių pasaulyje tokie žinduoliai sukelia nemalonius alergijos simptomus ir yra vieni pagrindinių ir svarbiausių alergenų šaltinių namų aplinkoje.
Alergija katei ir šuniui nepriklauso nuo jo kailio/plauko tipo
Dažniausiai vyraujanti nuomonė, kad žmogus alergiškas katės ar šuns kailiui yra neteisinga. Baltymai – alergenai – žmonėms sukeliantys reakcijas, randami šuns ir katės šlapime, seilėse ar negyvose odos ląstelėse – pleiskanose (epitelis). Šių naminių augintinių išskiriamų alergenų (žmogaus sveikatai turinčių įtakos) kiekis ir kilmė yra skirtinga. Alergenai prikimba prie augintinio plaukų, kailio ar pleiskanų ir taip išnešiojami po namus. Be viso to, jie lengvai prisikabina prie žmogaus drabužių, plaukų. Būtent tai lemia didelį ir labai sunkiai kontroliuojamą kačių ir šunų alergenų pasklidimą ne tik namų aplinkoje, bet ir viešosiose vietose. Išsamūs alergenų paplitimo ir poveikio tyrimai atskleidžia, kad augintinių alergenai plačiai pasklidę mokyklose, vaikų priežiūros centruose, darželiuose, viešajame transporte, ligoninėse, kt. didelėse žmonių susibūrimo vietose ir net gi, žmonių neturinčių augintinių, namuose.
Kaip atsiranda alergija katėms ir šunims
Alergija katėms ir šunims, kaip daugeliu kitų alergijų sukėlėjų atvejų, išsivysto dėl neįprastos imuninės sistemos reakcijos į įprastai nepavojingas medžiagas – katės ir šuns išskiriamus baltymus. Stengdamasi apsaugoti organizmą katei ir/ar šuniui alergiškų žmonių imuninė sistema gamina alergenui specifinius imunoglobulinu E (toliau - s IgE). Pastarieji organizme įjungia mechanizmus išprovokuojančius specifines imunines ląsteles išskirti chemines medžiagas į kraują kovai su alergenu. Cheminės medžiagos, patekusios į kraujotaką sukelia pagrindinius alergijos naminiams gyvūnėliams simptomus - varvanti/užsikimšusi/tekanti nosis, ašarojančios/niežtinčios akys, kosulys, dusulys ar švokštimas, bėrimai ir kt.
Katės ir šuns alergenams įsijautrinusiems asmenims, alerginė reakcija gali būti išprovokuota keliais būdais:
- Įkvėpus ir alergenams patekus į kvėpavimo takus po tiesioginio kontakto su gyvūnu;
- Įkvėpus ir aplinkos ore esantiems alergenams patekus į kvėpavimo takus (nesant kontaktui su gyvūnu);
- Po įkandimo;
- Per pažeistą žmogaus odą.
Pagrindinės katės ir šuns baltymų šeimos, sukeliančios reakcijas
Iš daugybės jau atrastų ir dar nežinomų baltymų apibūdinti ir šiuo metu žinomi, pagrindiniai kliniškai reikšmingi katės bei šuns komponentai pateikti lentelėje (žr. 1 lentelę).
1 lentelė. Pagrindiniai Allergomedica klinikos laboratorijoje ImmunoCAP metodu nustatomi katės ir šuns alergenai bei jų charakteristikos
| Katė (Felis domesticus) |
Biocheminis pavadinimas |
Šaltinis |
Įsijautrinimo dažnis (procentais) |
| |
Fel d 1 |
Uteroglobinas (sekrecinis baltymas) |
Pleiskanos, seilės, oda (epitelis) |
60-100 |
| |
Fel d 2 |
Serumo albuminas |
Serumas |
14-54 |
| |
Fel d 4 |
Lipokalinas |
Pleiskanos, seilės |
63 |
| Šuo (Canis familiaris) |
|
|
|
| |
Can f 1 |
Lipokalinas |
Pleiskanos, seilės |
50-76 |
| |
Can f 2 |
Lipokalinas |
Pleiskanos, seilės |
22-35 |
| |
Can f 3 |
Serumo albuminas |
Serumas, pleiskanos, epitelis, seilės |
25-59 |
| |
Can f 5 |
Prostatos kalkreinas (arginino esterazė) |
Prostata |
71
|
Šaltinis: Aalberse R. C, Agache I, Asero R, Ballmer-Weber B et al. MOLECULAR ALLERGOLOGY. User‘s guide. European Academy of Allergy and Clinical Immunology, 201
Kodėl tiriant alergiją katei ir šuniui svarbu nustatyti įsijautrinimą ir jų molekulėms
Tuomet, kai atliekamas alergenų tyrimas, būtina atsižvelgti į tai, kad kai kurių alergenų baltymų šeimų atstovai dėl savo panašios struktūros yra kryžmiškai reaguojantys baltymai. Pavyzdžiui, kryžmiškai reaguojantys šuns ir katės serumo albuminai gali nulemti tai, kad asmuo įsijautrinęs būtent šioms molekulėms, simptomus jaus tiek po kontakto su šunimi, tiek po kontakto su kate. Tačiau tai nėra taisyklė - IgE kryžminės reakcijos ne visuomet pasireiškia vadinama „kryžmine klinikine išraiška“, t.y. simptomais po kontakto tiek su šunų, tiek su kačių alergenais, nepaisant to, kad alerginius simptomus sukėlė kryžmiškai reaguojantis alergenas.
Kryžmiškai reaguoti gali ir kai kurie lipokalinų šeimos atstovai (priklausomai nuo baltymų homologijos) (žr. 1 lentelę). Taigi, vien tik alergija katei arba alergija šunims ne visuomet tuo apsiriboja. Šias dvi alergijas neretai tenka vertinti kartu, nes jos susijusios dėl esamų panašių ar beveik identiškų baltymų. Laboratorinių tyrimų rezultatai visuomet derinami su klinikiniais simptomais, kuriuos įvertina gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas gyvos konsultacijos metu. Ištirti alergenus iki molekulinio lygmens ypatingai svarbu ne tik norint kontroliuoti alergijos simptomus, bet ir paskiriant gydymą - alergenų specifine imunoterapija, kuri ne tik sumažina simptomų pasireiškimą (gydymo metu), tačiau veikia ir alergijos atsiradimo priežastį. Tad tik alergenų tyrimai ir išsamios konsultacijos padės surasti efektyviausius gydymo būdus.
Katės ir šuns alergenų molekulės ir jų reikšmė įsijautrinimui iš arčiau
Lipokalinai
Lipokalinai yra pati svarbiausia kryžmiškai reaguojančių katės ir šuns alergenų baltymų šeima. Daugumą jų sudaro vieni pagrindinių, ir santykinai pagal molekulinį svorį didesni alergenai: t.y. Can f 1, Can f 2 ir Fel d 4. Tos pačios šeimos baltymai daugiau ar mažiau kryžmiškai reaguoja, todėl asmuo įsijautrinęs šuns komponentui Can f 1 taip pat reaguos ir į katės alergenų komponentą iš tos pačios šeimos Fel d 4. Būtent todėl alerginių ligų diagnostikoje molekulinė alergologija yra ypatingai svarbus diagnostinis įrankis, kurio pagalba galima nustatyti ar asmuo yra įsijautrinęs kryžmiškai reaguojantiems baltymams. Kryžminių baltymų nustatymo dėka asmuo tikslingai gali vengti alergenų šaltinio, o tai daugeliu atvejų būna ne tik vienas, o abu augintiniai: tiek šunys, tiek katės.
Šie lipokalinų šeimos alergenai sintezuojami seilių liaukose ir paskleidžiami į aplinką kartu su kačių išskiriamomis seilėmis arba per pleiskanas. Can f 1 gamybą šuns seilių liaukose ir kiekis šuns pleiskanose nepriklauso nuo šuns kailio plaukų ilgio ar hormoninės apykaitos, tačiau šunys patinai šio baltymo gamina daugiau. Tam tikromis odos ligomis, pvz. seborėjiniu dermatitu (t.y. odos pažeidimas, kurį sukelia padidėjęs riebalų išskyrimas ir dėl to atsiradusios gausios pleiskanos) sergančių šunų kailyje reikšmingai padidėja Can f 1 kiekis. Epidermyje nuolatos vyksta ląstelių dalijimasis. Atsiradus naujai ląstelei, ji ima migruoti į viršutinį sluoksnį, tuo tarpu arčiau išorės esantys negyvi ir visiškai suragėję korneocitai atsidalina individualiai ir pasišalina nuo odos paviršiaus, juos pakeičia naujos ląstelės iš pamatinio sluoksnio. Šis ciklas įprastai trunka 21 dieną. Šiam ciklui sutrikus (seborėjinio dermatito atveju), ląstelių keitimasis pagreitėja ir užtrunka tik kelias dienas. Taip odos paviršiuje susidaro keratinu pripildytų ląstelių sankaupos, vadinamos pleiskanomis. Taip pat, vyresnio amžiaus šunys turi daugiau pleiskanų, dėl odos išsausėjimo, būdingo senstant.
Serumo albuminai
Serumo albuminai yra kita grupė retai pasireiškiančių ir kryžmiškai reaguojančių baltymų (Fel d 2, Can f 3). Kaip ir lipokalinų šeimos baltymų, serumo albuminų gausu katės ir šuns seilėse bei pleiskanose. Taip pat jų gausu serume. Katės ir šuns albuminai svarbūs ir nustatomi 35 proc. šuniui alergiškų bei 15-25 proc. – katei alergiškų pacientų.
Pagrindinis katės alergenas Fel d 1 (uteroglobinas) išskiriamas seilių liaukų ir odos ląstelių. Fel d 1 baltymo gamyba organizme priklauso nuo katės lytinių hormonų apykaitos ir didesnis jo kiekis randamas vyriškos lyties katinuose. Tyrimų duomenimis, 80-90 proc. katei alergiškų pacientų serume nustatomi s IgE prieš Fel d 1. Fel d 1 baltymas patenka ant katės kailio ne tik jai prausiantis. Moksliniai tyrinėjimai patvirtino, kad pati oda išskiria šį baltymą. Tačiau šio alergeno kiekis katės veido srityje yra žymiai didesnis nei krūtinės srityje (kur katė nepasiekia prausdamasi). Katės maudymas sumažina šio alergeno kaupimąsi ant odos ir kailyje, tačiau jo koncentracija atsinaujina jau per 2 dienas.
Prostatos kalkreinas
Can f 5 – prostatos kalkreinas – buvo išskirtas iš šunų šlapimo ir yra vienas pagrindinių, kryžmiškai nereaguojančių, alergines reakcijas sukeliančių šuns komponentų. Jei asmuo yra įsijautrinęs tik šuns prostatos kalkreinui, tikėtina, kad jam alergines reakcijas išprovokuoja tik vyriškos lyties šunys. Tuo tarpu moteriškos lyties šunį asmuo toleruos. Tai yra gera žinia šunų mylėtojams, kurie nepaisant esamos alergijos ir pasitarę su gydytoju alergologu bei atlikus odos dūrio mėginius patvirtinančius šį faktą, gali įsigyti moteriškos lyties šunį ir išvengti simptomų. Tad jeigu svajojate apie augintinį, tačiau manote, kad vienas iš šeimos narių yra jam alergiškas, apsispręsti padės alergijos tyrimai vaikams ir suaugusiems.
Kokie simptomai pasireiškia alergiškiems katei ir šuniui
Alergija katei ir šuniui gali sukelti panašius į žiedadulkių sukeliamus simptomus:
- Čiaudulys,
- Bėganti ar užgulusi nosis,
- Perštinčios ir ašarojančios akys,
- Perštinti gerklė,
- Kosulys.
Tokie požymiai kaip niežtintis bėrimas ir odos paraudimas po tiesioginio kontakto su gyvūnų taip pat tikėtini, tačiau labai retai pasitaikantys. Pastebėjus šiuos požymius, tiksliau situaciją apibūdinti leis kraujo tyrimas alergijai nustatyti.
Kaip alergija naminiams gyvūnas su astma ir kitomis ligomis
Literatūros duomenimis bei klinikiniais tyrimais įrodyta, kad astma sergantiems asmenims šie naminiai gyvūnėliai gali išprovokuoti ligos paūmėjimą. Šuns ir katės alergenai gali išprovokuoti ne tik astmos priepuolius, bet ir yra alerginio rinito ar konjunktyvito paūmėjimo priežastis. Literatūros duomenis, 35 proc. atopiškų pacientų po kontakto su katės ar šuns alergenais pasireiškė alerginiai simptomai. Šie minėti nosies ir akių simptomai pasireiškia minučių eigoje po kontakto su alergenu. Jei jautrumas kiek mažesnis, simptomai gali išryškėti ir valandų bėgyje. Dažnai tokie simptomai klaidingai laikomi kitų ligų, dažniausiai peršalimo, simptomais ir tik po kelių dienų, išlaikant atstumą nuo gyvūnų, simptomai dingsta ir vėl pasireiškia, kai atsiranda kontaktas su reakciją sukėlusiu gyvūnu.
Kaip kontroliuoti simptomų pasireiškimą?
Kaip nėra hipoalerginių šunų veislių, taip ir nesišeriančių šunų nerasime. Absoliučiai visi šunys daugiau ar mažiau šeriasi, taip kartu su iškritusius kailiu nubyra ir pleiskanos, todėl labai svarbi nuolatinė namų priežiūra ir švara. Nors šuns ir kačių alergenų praktiškai neįmanoma išvengti, galima nors šiek tiek sumažinti jų kiekį šiais paprastais būdais:
- Į miegamąjį neleiskite savo augintinio;
- Įsirenkite gerą oro filtrą;
- Dažnai valykite namus dulkių siurbliu (su HEPA ar vandens filtru) ir drėgnai valykite grindis;
- Rūpinkitės augintinio sveikata ir švara, reguliariai jį maudykite; Kačių ir šunų prausimas bent kartą per savaitę gali labai palengvinti alerginių simptomų pasireiškimą;
- Kruopščiai plaukite rankas kiekvieną kartą po kontakto su augintiniu;
- Savo augintiniui naudokite specialų paklotėlį ar apklotą vežant jį mašina ar jo miegojimo vietoje;
- Kaip įmanoma dažniau valykite augintinio narvelį (jei valo alergiškas žmogus – naudokite pirštines ir kaukę);
- Atsisakykite minkštų baldų, kurie sulaiko alergenus. Atsisakykite kilimų, medžiaginius minkštus baldus keisti į pagamintus iš odos ar vinilo, o vietoj medžiaginių užuolaidų pakabinti plastikines žaliuzes;
- Dažnai skalbkite kasdienius rūbus bei užtiesalus ar pagalvėlių užvalkalus.
Alergijos katei ir šuniui gydymas
Pats efektyviausias alergijos naminiams gyvūnėliams gydymo būdas – vengti kontakto su jais. Tačiau neretai to išvengti neįmanoma. Tokiu atveju simptomams kontroliuoti gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas gali paskirti medikamentinį simptominį gydymą – t.y. geriamais ar purškiamais steroidiniais ar antihistaminiais vaistais.
Tačiau medikamentiniai vaistai yra laikinas sprendimas, kuris neveikia alergijos priežasties. Alergiją įkvepiamiems alergenams galima išgydyti taikant alergenui specifinę imunoterapiją, įskaitant ir alergiją katei ar šuniui. Tai vienintelis alergijos gydymo metodas, veikiantis ligos priežastį ir galintis pakeisti natūralią ligos eigą. Taikant imunoterapiją, organizmas yra „pripratinamas“ prie tam tikro alergeno ir alerginiai simptomai išnyksta arba smarkiai sumažėja bei užkertamas kelias ligos progresavimui. Daugiau apie specifinę imunoterapiją ir jos formas galite paskaityti jau mūsų rengtame straipsnyje: Specifinė imunoterapija – vienintelis alergijos priežastį gydantis metodas.
Įdomūs faktai apie alergiją katei ir šuniui
- Katės ir šuns išskiriamų alergenų koncentracija skiriasi priklausomai nuo šių gyvūnų veislės, tačiau kiekvienas šuo ir katė daugiau ar mažiau į aplinką išskiria minėtus baltymus. Jei esate alergiškas šunims ar katėms Jūsų imuninė sistema reaguoja į baltymus esančius Jūsų augintinio šlapime, seilėse ar pleiskanose. Taigi, tai patvirtina, kad hipoalerginiai šunys ir katės neegzistuoja, nes alerginę reakciją sukeliantys baltymai yra išskiriami odos, seilių liaukų ar pleiskanų, kurie išskiriami į aplinką nepaisant to ar jūsų augintinis turi kailį ar ne. Prausdamasi katė seilių liaukų išskiriamus baltymus paskirsto ant kūnelio, o ir epidermio ląstelės pačios savaime gamina bei išskiria minėtus baltymus;
- Kačių ir šunų pleiskanų sudėtyje esantys alergenai, sukeliantys reakcijas, yra gaminami odos riebalinių ir seilių liaukų.
- Tam tikrai veislei specifinių alergenų nėra – todėl alergenai nesiskiria priklausomai nuo to, kokios veislės šunį ar katę įsigysite;
- Didelė katės ir šuns alergenų koncentracija gali būti namuose, kuriuose šie augintiniai negyvena, tačiau prieš tai buvę šeimininkai turėjo katę arba šunį - plaukai aplinkoje išlieka net iki 6 mėn.
- Klinikinėje praktikoje yra nustatyta atvejų, kai alergiją katei ar šuniui turintis asmuo ilgainiui nebejaučia simptomų būtent savo augintiniui.
Kenčiantys nuo alergijos katei ar šuniui susiduria su dideliais iššūkiais, tačiau atiduoti augintinį daugeliu atveju nėra pati geriausia išeitis kalbant apie gyvūnėlių gerovę. Imantis būtinų priemonių galima sumažinti alerginių reakcijų pasireiškimą ir taip džiaugtis draugyste su savo keturkoju draugu.
Taigi verčiau neskubėti priimti drastiškų sprendimų – tikslūs alerginiai tyrimai ir specialistų konsultacijos padės atrasti tiek Jums, tiek augintiniams priimtinas alternatyvas. Molekuliniai alergijos tyrimai Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose patrauklia kaina atliekami pasirinkus Alllergomedica programą.
Straipsnio autorius: Megė Černiauskienė, Medicinos biologė
Naudota literatūra:
- American Pet Products Manufacturers Association 2009-2010 National Pet Owners Survey;
- Aalberse R. C, Agache I, Asero R, Ballmer-Weber B et al. MOLECULAR ALLERGOLOGY. User‘s guide. European Academy of Allergy and Clinical Immunology, 2016
- Grönlund H. · Saarne T. · Gafvelin G. · van Hage M., The Major Cat Allergen, Fel d 1, in Diagnosis and Therapy. Allergy Immunol 2010;151:265–274. Prieiga: https://doi.org/10.1159/000250435
- Steinman H., Dog allergens, Thermo FIsher scientific;
- Díaz-Perales A., González-de-Olano D. et al. Allergy to Uncommon Pets: New Allergies but the Same Allergens. Front Immunol. 2013; 4: 492. Prieiga: doi: 10.3389/fimmu.2013.00492
- Ownbya D. and Cole Johnson Ch. Recent Understandings of Pet Allergies. Version 1. F1000Res. 2016; 5: F1000 Faculty Rev-108. Prieiga: doi: 10.12688/f1000research.7044.1
