Nuolatinis odos raudonis, išsausėjimas ir nesuvaldomas niežulys. Būtent šie simptomai nepaliaujamai vargina apie 30 proc. pasaulio gyventojų. Gydytojo kabinete išgirsta diagnozė nepaguodžia. Tai – egzema, liga dažniausiai užklumpanti dar nė 5 metukų nesulaukusius mūsų mažuosius.
Kas tai – odos egzema? Kas ja serga?
Egzema vadinamas lėtinis, neinfekcinis odos uždegimas, kurio metu odos lopai tampa paraudę, įskilę, niežtintys ir šiurkštūs. Neretai egzemą papildo ir didesnis ar mažesnis odos bėrimas. Dažniausiai šia liga serga patys mažiausi mūsų šalies piliečiai. Pirmieji egzemos simptomai gali pasireikšti sulaukus vos kelerių mėnesių ir sukelti daugybę problemų: nuolatinį vaiko irzlumą, nemigą, ligos paveiktos odos nusikasymą iki žaizdelių ir kt.
Tyrimų duomenimis egzema sergančių vaikų miego laikas dėl nuolatinio odos niežulio sutrumpėja vidutiniškai 2 valandomis per parą. Tai – itin skaudus smūgis sparčiai besivystančiam vaiko organizmui. Vaikui augant egzema ima sukelti ir kitų sunkumų, tokių kaip prastesnė vaiko socialinė integracija, tam tikrų (dažniausiai susijusių su bendravimu su kitais vaikais) veiklų vengimas, dažnesnis darželio ar pamokų praleidinėjimas. Metams bėgant daugumos egzema sergančių vaikų simptomai pradeda silpnėti, o iki dešimtųjų gyvenimo metų net 70 procentų vaikų egzemą išauga. Likusiesiems 30 procentų egzema tampa nuolatine gyvenimo palydove, su kuria tenka išmokti gyventi. [1,2,3]
Kas sukelia egzemą?
Pasaulio gydytojai ir mokslininkai vis dar negali pateikti vienareikšmio atsakymo į šį klausimą. Šiuo metu vyraujanti nuomonė yra tokia, kad egzemą sukelia ne vienas konkretus veiksnys, o kelių, tarpusavyje iš pažiūros nesusijusių veiksnių kombinacija. Tarp svarbiausių egzemos kaltininkų - genetiniai ir aplinkos veiksniai, odą įjautrinantys produktai, paviršinio odos sluoksnio defektai, nulemiantys natūralios odos drėgmės praradimą, bei pakitusi imuninės sistemos funkcija. [1,2,3]
Alergija ir egzema. Ką teigia pasaulio specialistai?
Visų pirma svarbu suprasti, kad egzema nėra alerginė liga, tačiau alergijos egzemos būklę gali itin pabloginti. Pastebima, kad net 70 proc. sergančiųjų egzema turi bent vieną ar kelias „pasislėpusias“ alergijas, kurios itin pasunkina paciento būklę ir ligos kontrolę. Būtent dėl šios priežasties pasaulio specialistai rekomenduoja neskubėti egzemos paūmėjimų aklai gydyti hormoniniais ir antibiotiniais tepalais, o į būklę pažiūrėti plačiau. Atlikti išsamią diagnostiką ir nustačius „pasislėpusias“ alergijas gydyti jas. Taip išvengiant ne tik dažnų egzemos paūmėjimų, bet ir neigiamo steroidinių hormonų ir antibiotikų poveikio organizmui. [2,3] Taigi galima teigti, jog laiku pastebėta liga ir atlikti alergijos tyrimai leis bent šiek tiek sumažinti simptomus ir galimus padarinius.
Dažniausiais egzemos paūmėjimo kaltininkais, ypač vaikams, tampa maisto alergenai, tokie kaip kiaušinis, pienas ir jo produktai, kviečiai, žemės ir lazdyno riešutai, soja, žuvis ir jūros gėrybės. Mokslininkų duomenimis būtent šie maisto produktai įjautrina ir ligos paūmėjimus sukelia net 90 proc. egzema sergančių ir alergiškų žmonių. Pastariesiems liga paūmėja ant viso kūno, tačiau labiausiai paūmėja egzema ant veido. Tuo tarpu likusiesiems 10 proc. nustatytos alergijos tokiems įprastiems namų aplinkos alergenams kaip katė, šuo ir namų dulkių erkės (D. farinae ir D. pteronyssinus). [4,5,6]
1. pav. Dažniausiai aptinkami alergenai egzema sergančiųjų tarpe.
Į klausimą ar Jūsų arba Jūsų vaiko egzemos paūmėjimo priežastis – „pasislėpusi“ alergija Jums padės atsakyti tik gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas konsultacijos metu. Vizito pas gydytoją metu surenkama detali informacija apie varginančią egzemą, jos paūmėjimo periodus, pacientas apžiūrimas ir parenkami vieni ar kiti alergijos tyrimai. Tik atlikus išsamius alergijos tyrimus ir jų rezultatus derinant su objektyviais klinikiniais simptomais gydytojas parenka efektyviausią strategiją, kaip suvaldyti ir kaip gydyti egzemą. Tad alergijos tyrimai vaikams – tikslingas žingsnis siekiant gerinti jų gyvenimą.
