Odos bėrimai vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu paveikia kiekvieną mūsų, tačiau neaiškios kilmės odos bėrimas gali sukelti ir nemažai nerimo, ypač, jei pastarasis pasireiškia mūsų mažiesiems. Kyla klausimas: ar tai alergijos pasekmė, o gal itin pavojingos ligos simptomas? Tam, kad galėtumėte pabandyti sau atsakyti į šiuos svarbius klausimus, pateikiame Jums trumpą apžvalgą apie bėrimus, galimas jų priežastis ir gydymą.
Kaip apibūdinamas odos bėrimas?
Bėrimas – tai sudirginta, pastebimai pakitusi (spalva ar tekstūra) odos vieta. Sudirginta oda gali būti paraudusi, patinusi, niežtinti ar netgi skausminga. Nors dažniausiai odos išbėrimas pasireiškia ir pakitusiu odos reljefu, pvz. mažais guzeliais odos paviršiuje, pūlingomis ar vandeningomis pūslelėmis, taip būna toli gražu ne visada.
Būtent tokie subtilūs skirtumai tarp bėrimų ir jų pasireiškimo aplinkybės ir yra svarbiausi faktoriai siekiant nustatyti tikrąją problemos priežastį.
Nors daugiau nei 50% kenčiančiųjų nuo bėrimų savo problemas skuba sieti su alergija, norime pabrėžti, kad alerginiai bėrimai sudaro tik nedidelę visų odos bėrimų dalį.
Alerginiai bėrimai - jų tipai, priežastys ir atsiradimo mechanizmai
Kontaktinė alergija
Kontaktinė alergija (dar minima kaip kontaktinis alerginis bėrimas) tai odos, burnos gleivinės arba/ir genitalijų bėrimai, atsirandantys dėl tiesioginio kontakto su alergenu. Nepageidaujamos reakcijos, kurios taip pat gali pasireikšti bėrimu, bet atsirandančios dėl alergeno patekimo į organizmą kitais būdais (per burną ar kvėpavimo takus) kontaktinei alergijai nepriskiriamos. Kontaktinė alergija savo ruožtu skirstoma į du tipus: kontaktinę dilgėlinę ir kontaktinį dermatitą. Apie dilgėlinę, dažniausias jos priežastis, simptomus ir gydymą galite plačiau pasiskaityti mūsų straipsnyje.
Tuo tarpu kontaktiniu alerginiu dermatitu vadinamos IV tipo (ne IgE sąlygotos, lėtosios) alerginės reakcijos, kurios pasireškia praėjus kelioms valandoms ar netgi dienoms po kontakto su alergenu. Šis kontaktuodamas su oda prasiskverbia pro viršutinius odos sluoksnius ir, jei žmogus yra alergiškas, sukelia imuninių ląstelių, vadinamų T limfocitais, kaupimąsi kontakto vietoje. Būtent šios ląstelės alergeną atpažįsta kaip „svetimą“, prieš kurį reikia kovoti, ir sukelia odos uždegiminį procesą.
Kas sukelia alerginį kontaktinį dermatitą?
Alerginio kontaktinio dermatito sukėlėjai – cheminės medžiagos, kurios būdamos grynos ar įvairių gaminių sudėtyje (kremuose, kosmetikos priemonėse, drabužių medžiagoje) kontaktuoja su oda. Kaip didžiausi alergenai, dėl kurių gali kilti kontaktinis alerginis bėrimas skiriami:
- Metalai: nikelis, kobaltas.
- Kosmetinių priemonių gamyboje naudojami biocidai.
- Kalio dichromatas.
- Cheminės medžiagos, naudojamos apdirbinėjant guminius gaminius.
- Asmeninės higienos priemonės ir kai kurie dermatologiniai kūno kremai.
- Medžiagos, esančios tatuiruočių ar kituose dažuose.
Visgi, tik alergologo konsultacija ir alergenų tyrimai leidžia nustatyti tikrąjį motyvą, kuris šiame sąraše gali būti ir nepaminėtas.
Kaip atpažinti ar tai kontaktinio dermatito sukeltas alerginis bėrimas?
Kaip ir daugumai odos bėrimų, taip ir alerginiam kontaktiniam dermatitui būdingi šie simptomai:
- Odos paraudimas.
- Odos patinimas.
- Raudoni, niežtintys spuogeliai ant kūno.
Ilgainiui, jei kontaktas su alergenu nenutraukiamas, simptomai stiprėja, tinimas pasidaro ryškus, raudoni niežtintys spuogeliai ant kūno gali virsti skausmingomis, atviromis žaizdomis. Tad jeigu ši liga laiku nepastebima ir neatliekamas alergijos tyrimas, situacija dar labiau komplikuojasi.
Taigi, kaip atskirti, kad tai – kontaktinio dermatito sukelti odos bėrimai? Vienas ryškiausių alerginio kontaktinio dermatito požymių yra tas, kad bėrimas atsiranda išskirtinai tik kontakto su alergenu vietoje pvz., ties žiedo ar laikrodžio nešiojimo vieta. Jei alerginį kontaktinį dermatitą sukelia medžiagos esančios kremuose, alerginiai spuogai pasireiškia tik kremo tepimo vietoje. Kaip atrodo alerginio kontaktinio dermatito sukelti odos bėrimai su nuotraukomis galite pamatyti 1,2 ir 3-čiame paveiksluose:
 |
 |
 |
1, 2, 3 paveikslai. Alerginis kontaktinis dermatitas
Kaip diagnozuojamas alerginis kontaktinis dermatitas?
Alerginio kontaktinio dermatito diagnozė nustatoma ir patvirtinama tik gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo konsultacijos metu. Alerginis bėrimas yra atidžiai apžiūrimas gydytojo, o diagnozės nustatymui atliekamas odos lopo tyrimas. Tyrimo metu ant sveikos, nepažeistos odos (dažniausiai nugaros) klijuojami pleistrai su specialiomis kameromis. Kiekviena iš kamerų prieš užklijuojant ant nugaros yra pripildoma skirtingo potencialaus alergijos sukėlėjo. Pleistrai su kameromis ir alergenais nuo odos nuimami praėjus 2 dienoms nuo užklijavimo. Būtent tada atliekamas pirminis odos lopo testo vertinimas. Jei vienoje iš alergenų buvimo vietų stebimas uždegimas (alerginiai spuogai, paraudimas, patinimas) reakcija vertinama kaip teigiama. Jei ne – atliekamas antrinis testo vertinimas po dar 2 parų.
| 4 paveikslas. Odos lopo mėginys
|
5 paveikslas. Alerginis bėrimas po sisteminės organizmo reakcijos į maisto alergeną
|
6 paveikslas. Alerginis bėrimas po lėto tipo reakcijos į maisto alergeną
|
Kaip gydomas alerginis kontaktinis dermatitas?
Svarbiausia kontroliuojant alerginį kontaktinį dermatitą – tikslus alergizuojančios medžiagos išsiaiškinimas ir jos vengimas. Tad tuomet, kai atlikti alergijos tyrimai gydytojams leidžia nustatyti pagrindinius sukėlėjus, reikia stengtis neturėti su jais sąlyčio. Tačiau, net ir žinant kokia medžiaga sukelia šį alerginį bėrimą kartais kontakto išvengti nepavyksta. Jei taip nutiko – nesijaudinkite:
- Kontakto su alergenu vietą nedelsiant nuplaukite drungnu vandeniu ir muilu.
- Venkite pakartotinio kontakto. Jei tai neįmanoma – naudokite apsaugos priemones (tokias kaip pirštinės.
- Vadovaukitės gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo rekomendacijomis, kuo gydyti odą po netyčinio kontakto su alergenu.
Maisto sukeltas alerginis bėrimas
Neretai įtardami alerginį bėrimą pirmiausia puolame kaltinti maistą. Ne paslaptis, kad vienas iš gretutinių alergijos maistui simptomų (dažniausiai alergija maistui sukelia virškinamojo trakto ir/ar sistemines reakcijas) yra ir raudoni niežtintys spuogeliai ant kūno. Trumpai aptarsime alergijos maisto produktams tipus, mechanizmus, diagnostikos ir gydymo principus.
Mūsų imuninė sistema yra sukurta tam, kad apgintų organizmą nuo visų jai žalingų biologinių ir cheminių veiksnių (tokių kaip virusai, bakterijos, vienaląsčiai ar daugialąsčiai parazitai). Visgi, neretai dėl dar ne iki galo išsiaiškintų mechanizmų, imuninė sistema įprastas ir mums visai nepavojingas medžiagas palaiko „priešais“, nuo kurių reikia gintis, ir sukelia stiprią imuninę reakciją. Taip bendrai galėtume apibūdinti bet kurią alergiją. Alergijos maistui atveju serologinis (IgE antikūnų) ar ląstelinis (T limfocitų) imuninis atsakas kyla suvartojus alergizuojančio maisto produkto. Dažniausi maisto alergenai – pienas, kiaušinis, žemės ir lazdyno riešutai, žuvis ir jūros gėrybės, kviečiai. Visi šie alergenai gali sukelti tiek greito, tiek lėto tipo alergines reakcijas.
Greito tipo alerginės reakcijos maistui pasireiškia praėjus vos kelioms minutėms iki kelių valandų po maisto suvalgymo. Ši alergija gali pasireikšti tokiais simptomais:
- Pykinimas.
- Viduriavimas.
- Sisteminėmis reakcijomis (staigus ir stiprus viso kūno bėrimas, kraujospūdžio kritimas, anafilaksija).
- Odos bėrimai.
- Atopinis dermatitas ar egzema.
Dauguma greito tipo alerginių reakcijų į maistą pasireiškia kūdikiams ir vaikams. Pagrindiniai sukėlėjai – pienas ir kiaušiniai. Šias alergijas vaikai dažniausiai išauga iki mokyklinio amžiaus. Tačiau, jei vaikučiui diagnozuojama tikroji greito tipo alergija riešutams, sojai, žuviai ar jūros gėrybėms – tikimybė, kad su amžiumi mažylis taps nebejautrus šiems maisto produktams – menka. Alergija šiems maisto produktams dažniausiai išlieka visą gyvenimą ir reikalauja sergančiųjų visomis priemonėmis vengti alergizuojančių produktų, o su savimi visada turėti vaistų pirmajai pagalbai. Kaip atrodo alerginis bėrimas po staigios reakcijos į alergeną galite matyti 5-ame paveiksle.
Kaip diagnozuojamos greito tipo alerginės reakcijos maistui?
Vienas tiksliausių šio tipo alergijų diagnostikos algoritmų – išsamus specifinių IgE kraujo tyrimas + diagnozės patvirtinimas gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo kabinete, atliekant provokacinius mėginius. Šiuo atveju – itin svarbu neapsigauti renkantis kraujo tyrimus ir pasirinkti tokius, kurie galėtų padėti Jums ir gydytojui atskirti tikrąsias alergijas nuo kryžminių reakcijų. Šiuo metu tiksliausiai tą padaryti leidžia alergijų diagnostika molekuliniame lygmenyje (tiriant įsijautrinimą ne tik alergenų ekstraktams, bet ir atskiroms molekulėms, sudarančioms kiekvieną alergeną). Tokį išsamų alergijos ištyrimą galite užsisakyti Allergomedica svetainėje (apie tai plačiau rasite čia). Atkreipkite dėmesį, kad šie alergijos tyrimai – vaikams ir suaugusiems, tad išsitirti galėsite su visa šeima.
