Alergijos bitėms ir vapsvoms laboratorinė diagnostika – perspėjimai, spąstai ir naujos galimybės

Kaip alergenų komponentų tyrimai gali padėti gydant plėviasparniams vabzdžių įkandimams alergiškus pacientus? Koks alergenų tyrimas šiuo atveju gali būti tiksliausias? Kurie šių pacientų gali būti sėkmingai gydomi imunoterapija?

Šiaurės Europos šalyse pagrindiniai alergijos plėviasparnių vabzdžių įgėlimams kaltininkai yra bitė (Apis mellifera) ir paprastoji vapsva (Vespula vulgaris). Viduržemio jūros regione labai svarbios yra ir popierinės vapsvos (Polistes dominula).

Viena pirmų ir pagrindinių dilemų – nustatyti kuriam iš šių vabzdžių pacientas yra įsijautrinęs, mat dauguma pacientų negali tiksliai įvardinti, kuris vabzdys jam įgėlė. Visgi, šiuo atveju gelbsti išsamūs alergijos tyrimai.

Šią problemą sąlygoja IgE antikūnai, kurie kryžmiškai reaguoja tiek su baltymais, tiek ir su karbohidratine determinante (CCD), esančiais tiek bičių, tiek vapsvų nuoduose. Taip gaunami teigiami tyrimo rezultatai ir apgaulingai nustatomas įsijautrinimas abiems alergenams.

Naujos galimybės sprendžiant šią problemą atsivėrė atsiradus rekombinantiniams alergenų komponentams. Šie baltymai, sukonstruoti bioinžinieriniais metodais, neturi CCD fragmento ir yra specifiniai konkretiems plėviasparniams vabzdžiams. Taigi, šiuolaikiniais laboratoriniais tyrimais jau galima tiksliai identifikuoti konkretų įsijautrinimą sukėlusį vabzdį ir nuspręsti imunoterapinio preparato parinkimą.

Allergomedica klinikoje atliekami alerginiai tyrimai plėvasparniams vabzdžiams suteikia galimybę ištirti alergijos sukėlėjus iki molekulinio lygmens, tad galima tiksliai nustatyti konkretų įgėlusį vabzdį ir atsižvelgiant į tai, paskirti tinkamiausią gydymą. Tad jeigu įtariate, kad Jus ar kitus šeimos narius kamuojančių simptomų priežastis gali būti vabzdžio įgėlimas, alergijos tyrimai vaikams ir suaugusiems padės greičiau surasti visus atsakymus.

Žemiau pateiktoje lentelėje išvardinti specifiniai ir kryžmiškai reaguojantys bičių ir vapsvų komponentai.

Vabzdys	Specifiniai komponentai	Kryžmiškai reguojantys komponentai
Bitė	Api m 1, Api m 3, Api m 10	Api m 2, Api m 5
Vapsva	Ves v 1, Ves v 5	Ves v 2, Ves v 3

Ar žinote, kad:

Tokios pačios struktūros karbohidratines determinantes (CCD) turi keli plėviasparnių vabzdžių alergenai: bičių Fosfolipazė  A2 ( Api m 1); hyaluronidazė (Api m 2) ir vapsvų hyaluronidazė (Ves v 2). Dėl šios priežasties susidarantys IgE antikūnai apsprendžia teigiamą tyrimo rezultatą tiek bičių, tiek ir vapsvų ekstraktams, tačiau retai kada yra kliniškai reikšmingi [1, 2].

Kryžminės reakcijos retai kada pasitaiko tarp bičių ir vapsvų baltyminių struktūrų [1–7].

Kryžminės reakcijos tarp bites ir vapsvos hyaluronidazių (Api m 2 and Ves v 2) vyksta dėl CCD struktūrų [7].

Rekombinantinė bičių Fosfolipazė A2 (rApi m 1) ir rekombinantinė vapsvų Fosfolipazė A1 (rVes v 1) tarpusavyje kryžmiškai nereaguoja [1–3].

Plėviasparniams vabzdžiams alergiškiems pacientams gali išsivystyti ūmios alerginės reakcijos (anafilaksija), net jei jų kraujo serume specifinių IgE antikūnų kiekiai yra ypač maži (1 - 0.35 kUA/l) [10]. Tad laiku atlikti alergenų tyrimai leidžia išvengti gyvybei pavojingų situacijų.

Paciento kraujo mėginys tyrimui gali būti paimtas iš karto, esant ūmiai reakcijai. Jei tyrimo rezultatai gaunami neigiami, tačiau visgi išlieka stiprus IgE sąlygojamos reakcijos įtarimas, kraujo tyrimą reiktų pakartoti praėjus 5 – 6-ioms savaitėms po įgėlimo, kadangi specifinių IgE antikūnų titras gali padidėti po įgėlimo [11].

Alergijos tyrimų kaina yra prieinama kiekvienam, besirūpinančiam savo sveikata, tačiau siekdami padidinti jų pasiekiamumą skirtingose vietose, bendradarbiaujame su įvairiuose Lietuvos miestuose įsikūrusiomis klinikomis ir laboratorijomis. Tad jeigu Jus domina alergijos tyrimai Vilniuje, Kaune ar kitose vietovėse, siūlome išsirinkti arčiausiai esančią mūsų partnerių kliniką ir ten priduoti savo kraujo mėginį.

Literatūra:

Biló B et al & EAACI Interest Group on Insect Venom Hypersensitivity. Diagnosis of Hymenoptera venom allergy. Allergy 2005; 60: 1339–1349.

Bonifazi Fet al & EAACI Interest Group on Insect Venom Hypersensitivity. Prevention and treatment of hymenoptera venom allergy: guidelines for clinical practice. Allergy 2005; 60: 1459–1470.

Müller U. et al, Hymenoptera venom allergy: analysis of double positivity to honey bee and Vespula venom by estimation of IgE antibodies to species-specific major allergens Api m 1 and Ves v 5. Allergy 2009; 64: 543–548.

Mittermann I et al. Recombinant allergen-based IgE testing to distinguish bee and wasp allergy. J Allergy ClinImmunol 2010; 125: 1300–1307.

Hofman SC et al. Added value of IgE detection to rApi m 1 and rVes v 5 in patients with Hymenoptera venom allergy. J Allergy Clin Immunol 2011; 1: 265–267.

Seismann H at al. Recombinant Phospholipase A1 (Ves v 1) from yellow jacket venom for improved diagnosis of Hymenoptera venom hypersensitivity.Clin Mol Allergy 2010; 8: 7.

Jin C et al. Reassessing the role of hyaluronidase in yellow jacket venom allergy. J Allergy Clin Immunol 2011; 125: 184–190.

Caruso B. Evaluation of the IgE cross-reactions among vespid venoms. A possible approach for the choice of immunotherapy. Allergy 2007: 62: 561–564.

Rueff F el al.Predictors of severe systemic anaphylactic reactions in patients with Hymenoptera venom allergy: Importance of baseline serum tryptase – a study of the EAACI Interestgroup on Insect venom Hypersensitivity. J Allergy Clin Immunol 2009; 124: 1047–1054.

Guerti K et al. Wasp Venom-Speci_ c IgE: Towards a New Decision Threshold J Investig Allergol Clin Immunol 2008; 18(4): 316–323.

Goldberg R e .al. Timing of venom skin tests and IgE determinations after insect sting anaphylaxis. J Allergy Clin Immunol 1997; 100:182-184.