allergomedicaallergomedica

Alergija vabzdžiams

Alergija vabzdžiams

Alergija vabzdžiams lemia 10 proc. anafilaksijos atvejų. Daugumai pacientų, patyrusių anafilaksiją dėl vabzdžių įgėlimų, ją sukėlė plėviasparniai (lot. Hymenoptera) vabzdžiai. Sistemiškai alergija vabzdžiams dažniausiai pasireiškia jauniems suaugusiesiems, bet mirtys nuo plėviasparnių vabzdžių įgėlimo dažniau būna vyresniems nei 45 m. amžiaus asmenims, manoma dėl nepakankamų kompensacinių mechanizmų į staigius fiziologinius pokyčius sisteminės reakcijos metu [1]. Literatūros duomenimis, 0,4 – 0,8 proc. vaikų ir 2 – 3,5 proc. suaugusiųjų patiria sisteminę reakciją po vabzdžių įgėlimų [2, 3].

Įgėlusio vabzdžio identifikavimas naudingas alergijos diagnostikai, skiriant gydymą ir mokant pacientą [4]. Atlikti alerginiai tyrimai leis išsiaiškinti, kurie plėviasparniai būtent Jums sukelia alergijos simptomus. Plėviasparnių būriui priklauso bitės, kamanės, vapsvos, širšės. Bičių (lot. Apis mellifera) yra apie 40 rūšių, jos – rudos spalvos, vidutiniškai plaukuotos, gelia besigindamos, po įgėlimo palieka geluonį su nuodų maišeliu, įgėlimo metu išsiskiria 50-140 μg nuodų. Kamanės (lot. Bombus) yra didesnės ir labiau plaukuotos nei bitės, būdingos geltonos arba baltos juostos ant kūno, gelia retai, besigindamos, įgėlimo metu išsiskiria 10-31 μg nuodų, gali gelti ne vieną kartą. Vapsvų (lot. Vespidae šeima) kūnas yra be plaukų, išmargintas juodomis ir geltonomis juostomis, yra mažesnės nei širšės, gali gelti ne vieną kartą, geluonies nepalieka, įgėlimo metu išsiskiria 1,7-17 μg nuodų (priklauso nuo rūšies). Europinės širšės (lot. Vespa crabro) kūnas yra be plaukų, išmargintas juodomis ir geltonomis juostomis, jos didesnės nei vapsvos, gali gelti ne vieną kartą, geluonies nepalieka, kiek įgėlimo metu išsiskiria nuodų neaišku, tačiau nuodo maišelyje yra 260 μg nuodų [2].

Reakcijos į plėviasparnių vabzdžių įgėlimą klasifikuojamos į [2]:

  1. Normalios vietinės reakcijos – kiekvienam nealergiškam asmeniui, paprastai praeina per 24 val.
  2. Didelės vietinės reakcijos – patinimas didesnis nei 10 cm, išlieka daugiau nei 24 val., kartu gali būti nespecifinių simptomų (karščiavimas, silpnumas, galvos skausmas, limfmazgių padidėjimas).
  3. Sisteminės toksinės reakcijos – išsivysto dėl nuodų sudedamųjų dalių, priklauso nuo dozės, dažniausiai po daugelio vabzdžių sugėlimo, atsiranda po kelių valandų – dienų.
  4. Neįprastos reakcijos – retos, pasireiškia kaip seruminė liga, vaskulitas, periferinė neuropatija, Guillan-Barre sindromas, ekstrapiramidiniai sindromai, glomerulonefritas, ūmus intersticinis nefritas, hemolizinė anemija, trombocitopenija.
  5. Sisteminės anafilaksinės reakcijos.

Anafilaksinės reakcijos išsivystyme dažniausiai dalyvauja imunoglobulinas E (IgE). Pasireškimo dažnis 0,3-7,5 proc., vaikams rečiau – 0,15-0,3 proc., bitininkams – 14-34 proc. [2]. Anafilaksinė reakcija pasireiškia per kelias minutes – 1 val. po vabzdžio įgėlimo, galima bifazinė reakcija, kai kuriais atvejais gali baigtis mirtimi. Mirtingumo nuo plėviasparnių vabzdžių sukeltos anafilaksijos dažnis – 0,03-0,48 mirtys 1 000 000 gyventojų per metus [2]. Norint dar labiau sumažinti šiuos rodiklius, svarbu laiku pastebėti ir kontroliuoti alergiją – identifikuoti ją padės išsamus alergenų tyrimas.

Anafilaksinės reakcijos diagnostikos kriterijai [5].

Anafilaksiją galima įtarti jei yra nors vienas iš trijų pateiktų požymių:

  1. Ūmi ligos pradžia (nuo kelių minučių iki kelių valandų) jei yra odos, gleivinių ar abiejų (pvz.: generalizuota dilgėlinė, odos niežulys ar paraudimas, lūpų, liežuvio ar liežuvėlio patinimas) pažeidimas.
    IR BENT VIENAS IŠ ŠIŲ POŽYMIŲ:
    a) Kvėpavimo sutrikimas (pvz.: dusulys, švokštimas, bronchų spazmas, stridoras, sumažėjęs PEF, hipoksemija).
    b) Sumažėjęs arterinis kraujo spaudimas ar su tuo susiję simptomai (pvz.: hipotonija (kolapsas), sinkopė, nevalingas šlapinimasis/tuštinimasis).
  2. Du ar daugiau požymių, kurie greitai atsiranda pacientui po kontakto su įtariamu alergenu (po kelių minučių ar valandų).
    a) Jei yra odos, gleivinių ar abiejų (pvz.: generalizuota dilgėlinė, odos niežulys ar paraudimas, lūpų, liežuvio ar liežuvėlio patinimas) pažeidimas
    b) Kvėpavimo sutrikimas (pvz.: dusulys, švokštimas, bronchų spazmas, stridoras, sumažėjęs PEF, hipoksemija).
    c) Sumažėjęs arterinis kraujo spaudimas ar su tuo susiję simptomai (pvz.: hipotonija (kolapsas), sinkopė, nevalingas šlapinimasis/tuštinimasis).
    d) Nuolatiniai virškinimo sistemos simptomai (pvz.: spazminiai pilvo skausmai, vėmimas).

ARBA

  1. Sumažėjęs kraujo spaudimas po kontakto su tam pacientui su žinomu alergenu (po kelių minučių ar valandų).

Adrenalinas yra pirmo pasirinkimo vaistas anafilaksijai gydyti. Tai – vienintelis vaistas, kuris gali išgelbėti gyvybę anafilaksijos metu. Jam nėra jokių absoliučių kontraindikacijų. Adrenalino (1 mg/ml) 0,01 ml/kg kūno svorio iki 0,5 ml maksimalios dozės (vaikams 0,3 ml) leidžiama į vidurinio šlaunies trečdalio išorinio paviršiaus raumenis. Esant reikalui dozę galima kartoti kas 5-15 min. [5, 6, 7, 8].

Specifinė imunoterapija (SIT) su vabzdžių nuodais – vienintelis gydymas, kuris sukelia toleranciją nuodams alergiškam asmeniui ir sumažina sisteminių reakcijų riziką po vabzdžio įgėlimo ateityje [1, 9]. Literatūros duomenimis, sisteminių reakcijų rizika po gydymo SIT sumažėja iki mažiau nei 5 proc., be to, jos būna lengvesnės nei prieš SIT [1]. SIT gydoma 3-5 metus, esant indikacijų, gydymas tęsiamas ilgiau, jei reikia, ir visą gyvenimą. Kuo anksčiau bus pastebėta ši alergija, tuo greičiau bus galima imtis atitinkamų veiksmų, todėl alergijos tyrimai vaikams taip pat rekomenduotini.

Indikacijos SIT su vabzdžių nuodais [9]:

Reakcijos tipas Diagnostiniai testai (odos mėginiai ir/ar specifiniai IgE) Indikacija SIT
Kvėpavimo sistemos ir/ar kardiovaskulinės sistemos simptomai Teigiami Taip
Neigiami Ne
Dilgėlinė, jei yra rizikos faktorių ar bloga gyvenimo kokybė Teigiami Taip
Neigiami Ne
Didelės vietinės reakcijos Teigiami arba neigiami Ne
Neįprastos reakcijos Teigiami arba neigiami Ne

Siekiant išvengti vabzdžių įgėlimo, rekomenduojama:

  1. Būnant gamtoje, nesikvėpinti kvepalais.
  2. Rengtis šviesiais, vienspalviais drabužiais, kurie mažiau traukia vabzdžius.
  3. Gamtoje nevalgyti saldumynų, negerti saldžių gėrimų, ypač iš skardinių.
  4. Gamtoje nepalikti atvirų indų su maistu ir gėrimais.
  5. Naudoti repelentus, kitas vabzdžius atbaidančias priemones.
  6. Vengti staigių judesių aplink skraidant vabzdžiams.
  7. Nevaikščioti basomis po žolę.
  8. Nelaikyti namuose žydinčių gėlių.
  9. Vengti aktyvios fizinės veiklos lauke.

Pasirūpinkite, kad alergija uodams ar kitiems vabzdžiams nesukeltų Jums nepatogumų. Ar po pirmo susidūrimo su plėviasparniu vabzdžiu Jūsų organizmas įsijautrina jo nuodams galite sužinoti atlikę Allergomedica programos tyrimus. Kraujo tyrimas alergijai nustatyti leis išsiaiškinti, ar turite alergiją vabzdžiams. Svarbu paminėti, kad šie alergijos tyrimai yra itin išsamūs – jų metu tiriamas jautrumas dažniausiai mūsų šalyje sutinkamiems alergenams, tarp kurių yra ir vabzdžių nuodai bei įvairūs nariuotakojai. Tais atvejais, kai atlikti alergenų tyrimai nurodo bent vieną alergeną, toliau analizuojamas įsijautrinimo lygis – taip galima pateikti dar tikslesnes prognozes ir rekomendacijas.

Alergijos tyrimai Vilniuje atliekami mūsų klinikoje, tačiau siekdami padidinti šių tyrimų prieinamumą, suteikiame galimybę kraują priduoti ir pas mūsų partnerius – tokie alergijos tyrimai Kaune ir kituose miestuose vykdomi iš anksto užsiregistravus internetu. Tad jeigu įtariate alergiją vabzdžiams ir Jus domina alergijos tyrimai, kaina ir paslaugų aprašymai pateikiami mūsų kainoraštyje.

Literatūra:

    1. Tankersley MS, Ledford DK. Stinging insect allergy: State of the art 2015. J Allergy Clin Immunol Pract 2015;3:315-322.
    2. Bilo BM, Rueff F, Mosbech H, Bonifazi F, Oude-Elberink JNG. Diagnosis of Hymenoptera venom allergy. Allergy 2005;60:1339-49.
    3. Golden DB, Marsh DG, Kagey-Sobotka A, Freidhoff L, Szklo M ir kt. Epidemiology of insect venom sensitivity. JAMA 1989;262:240-4.
    4. Golden DB, Moffitt J, Nicklas R ir kt. Stinging insect hypersensitivity: A practise parameter update 2011. J Allergy Clin Immunol 2011;127:852-854.
    5. Simons FER, Ardusso LR, Bilò MB, El-Gamal YM, Ledford DK, Ring J, Sanchez-Borges M, Senna GE, Sheikh A, Thong BY. World allergy organization guidelines for the assessment and management of anaphylaxis. World Allergy Organ J. 2011;4(2)13-37.
    6. Muraro A, Roberts G, Worm M, Bilo MB, Brockow K ir kt. Anaphylaxis: guidlines from the European Academy of Allergy and Clinical Immunology. Allergy 2014; DOI:10.1111/all.12437.
    7. Lieberman P, Nicklas RA, Oppenheimer J, Kemp SF, Lang DM ir kt. The diagnosis and management of anaphylaxis practice parameter: 2010 update. J Allergy Clin Immunol 2010;126:477-480.
    8. Simons FE, Ardusso LRF, Bilo MB, Cardona V, Ebisawa M ir kt. International consensus on (ICON) anaphylaxis. World Allergy Organ J 2014;7:9-27.
    9. Bonifazi F, Jutel M, Bilo MB, Birnbaum J, Muller U. Prevention and treatment of Hymenoptera venom allergy. Allergy 2005; doi:xx.xxxx/eaacinet2005.xxxx

Alergologė ir klinikinė imunologė
Neringa Stirbienė