Interneto platybėse atsakymų į šiuos klausimus – apstu, deja dauguma jų – prieštaraujantys vienas kitam ir sukeliantys daugiau klausimų nei konkrečių atsakymų. Tokia tendencija ypač pastebima diskusijose apie alergijų tyrimus. Vieni teigia, kad prieš atliekant bet kokį alergijų tyrimą būtina atsisakyti visų alergijos simptomus malšinančių vaistų, kiti – kad tai visiškai nebūtina. Vieni teigia, jog paprasčiausia tyrimą atlikti pačiam, savo namuose, antri – jog būtina apsilankyti pas gydytoją. Dauguma peikia gydytojus, kurie vengia vienų ar kitų alergijos tyrimų, kiti - juos teisina. Tačiau kaip yra iš tiesų? Kaip tinkamai pasiruošti tyrimui? Kodėl kartais gydytojas gali būti nelinkęs skirti vienų ar kitų alergijos tyrimų?
Apie alergijos tyrimus iš kraujo jau esame kalbėję daug ir ne kartą, tad šį kartą pakalbėsime apie labiausiai mitais apipintus ir daugiausiai klausimų keliančius alergijos tyrimus. Tai - alergijos tyrimai ant odos.
Turbūt daugelis jau esate girdėję, kad skiriami 2 alergijų tipai: 1-ojo tipo, dar vadinama greitoji alergija ir 4-ojo – lėtoji. Abejais atvejais simptomai pasireiškia dėl to, kad mūsų imuninė sistema pradeda neįprastai reaguoti į natūralias, kasdieninėje aplinkoje aptinkamas medžiagas ir klaidingai jas atpažįsta kaip pavojingus infekcijos sukėlėjus, kuriuos reikia vienaip ar kitaip sunaikinti. Tačiau tai – bene vienintelis dalykas siejantis šiuos du alergijų tipus. Tuo tarpu reakcijų mechanizmai, o tuo pačiu ir atliekami tyrimai – skiriasi:
1–ojo tipo (greitoji) alergija
Organizmo reakcija į alergeną pasireiškia itin greitai (per 5 minutes – 1 valandą nuo susidūrimo su alergenu). Tokia alergija išsivysto tada, kai žmogaus organizmas pradeda gaminti specialius baltymus, vadinamus imunoglobulinais E (IgE). Būtent šie IgE baltymai, susidūrę su alergenu (pvz.: jei žmogus alergiškas beržo žiedadulkėms – įkvėpus oro, kuriame yra šio alergeno) paleidžia sudėtingą mechanizmų grandinę, kurios galutinė išeiga - alerginiai simptomai, tokie kaip alerginė sloga, alerginė astma, konjunktyvitas, alerginiai bėrimai, sisteminės anafilaksinės reakcijos, atopinis dermatitas, egzema ir t.t.
Dažniausiai 1-ojo tipo alergines reakcijas sukelia įkvepiami alergenai (medžių, žolių ir piktžolių žiedadulkės, naminių gyvūnėlių plaukai, namų dulkių erkės) ir maisto alergenai (pienas, kiaušinis, žemės ir lazdyno riešutai, žuvis ir jūros gėrybės, kviečiai).
Šio tipo alerginės reakcijos nustatomos alergijų tyrimais iš kraujo arba ant odos, atliekant vadinamuosius odos dūrio mėginius, kuriuos aptarsime kiek vėliau.
4–ojo tipo (uždelsta) alergija
Tai alerginė reakcija, kuri pasireiškia per 48 – 72 valandas (ar net ilgiau) nuo susidūrimo su alergenu. Šiuo atveju, priešingai nei greitosios alergijos atveju, į kovą su alergenu kyla ne specifiniai baltymai, o tam tikros imuninės sistemos ląstelės, vadinamos T limfocitais. Susidūrus su alergenu T limfocitai užveda ilgą mechanizmą, ko pasėkoje gali pasireikšti virškinamojo trakto simptomai (pilvo pūtimas, viduriavimas (su krauju ar be jo)), kai ligą sukeliantis alergenas – maisto produktas; alerginiai bėrimai, odos paraudimas ir/ar patinimas, niežulys jei alergenas – su oda ar gleivinėmis kontaktuojanti cheminė medžiaga.
Dažniausi 4-ojo tipo alerginių reakcijų kaltininkai - metalai ir cheminės medžiagos, įvairūs maisto produktai.
Šio tipo alerginės reakcijos diagnozuojamos TIK atlikus tyrimus ant odos, dar vadinamus odos lopo testais. Tam tikrose laboratorijose galite rasti teiginių, jog jos atlieka kraujo tyrimus uždelsto tipo alergijų nustatymui, tačiau neapsigaukite: alerginės reakcijos, nulemtos organizmo ląstelių, o ne specifinių baltymų, kaip ir yra uždelsto tipo alergijų atveju, nustatomos tik odos lopo mėginiais.
Kaip ir minėjome, šis tyrimas atliekamas 1–ojo tipo (greitoms) alergijoms diagnozuoti. Odos dūrio mėginiai atliekami pas gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą kabinete, gyvos konsultacijos metu. Visų pirma, svarbu suprasti, kad šio tyrimo metu vienu metu galima ištirti alergiją tik gana ribotam alergenų kiekiui, tad pati svarbiausia gydytojo alergologo užduotis – kaip įmanoma tiksliau įtarti, kurie alergenai gali būti Jūsų ar Jūsų mažylio problemos priežastis. Tam, kad išsiaiškinti šiuos įtariamuosius, gydytojas gali Jūsų paprašyti atsakyti į keletą klausimų, tokių kaip:
Atsakius į visus šiuos klausimus gydytojas alergologas atrinks kelis ar keletą įtariamųjų alergenų, su kuriais ir bus atliekamas odos dūrio tyrimas. Atrinkus alergenus, ant nepažeistos kūno vietos (dažniausiai dilbyje) užlašins po lašą suskystinto alergeno reagento ir su maža adatėle lašo vietoje atliks negilų dūrį. Atlikus šią procedūrą Jums teks apie pusvalandį palaukti iki kol bus galima vertinti tyrimo rezultatus. Tyrimo rezultatus įvertinti gali TIK gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas. Tai daroma žiūrint ar dūrio vieta paraudo, ar iškilo pūslelė, medikų vadinama papule.
Keletas svarbių faktų apie odos dūrio tyrimus:
Kaip ir minėjome, šis tyrimas atliekamas 4–ojo tipo (uždelstoms) alergijoms diagnozuoti. Odos lopo tyrimai atliekami tik gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo kabinete, kelių apsilankymų metu. Nors galite rasti nuomonių, jog odos lopo tyrimus galima atlikti ir pačiam, savo namuose, tai yra griežtai nerekomenduotina. Visi tyrimo etapai: tiek paciento paruošimas tyrimui, tiek jo metu naudojamos medžiagos, tiek ir tyrimo rezultatų vertinimas – iš pažiūros atrodo paprasti, tačiau iš tiesų – itin specifiniai veiksniai, neprofesionalo rankose nulemiantys klaidingus rezultatus.
Kaip ir greitosios alergijos diagnostikos metu, taip ir lėtosios alergijos diagnostikos pirmasis žingsnis – išsami paciento apklausa ir įtariamų alergenų išsiaiškinimas. Tik išsiaiškinus, kokie alergenai – potencialūs Jūsų problemos kaltininkai, galima pradėti tyrimo atlikimą, kurio metu ant sveikos, nepažeistos odos (dažniausiai nugaros) Jums bus klijuojami pleistrai su specialiomis kameromis. Kiekviena iš kamerų prieš užklijuojant pripildoma skirtingo alergeno. Pleistrai su kameromis ir alergenais nuo odos nuimami praėjus 2 dienoms nuo užklijavimo. Būtent tada atliekamas pirminis odos lopo tyrimo rezultatų vertinimas. Jei vienoje iš alergenų buvimo vietų matomas uždegiminis procesas (alerginiai spuogai, paraudimas, patinimas) reakcija laikoma teigiama. Jei ne – atliekamas antrinis testo vertinimas dar po 2 parų.
Keletas svarbių faktų apie odos lopo tyrimus:
Žinodami visa tai, turbūt nesunkiai suprantate, kodėl kai kurie alergologai odos lopo testų su maisto produktais atlikti nenori ar net griežtai atsisako. Tai jokiu būdu nereiškia, kad vieni gydytojai yra geresni už kitus, nes tokius tyrimus atlieka. Tiesiog visi puikiai supranta, kad odos lopo tyrimas su maistu – labai kontraversiškas, o jo rezultatai gali būti nulemti begalės kitų veiksnių. Vieni gydytojai alergologai tai priima kaip neišvengiamybę ir tyrimus atlieka suprasdami, kad rezultatus įvertinti ir pateikti tikslias rekomendacijas bus itin sunku ir reikalaus daug kruopštaus darbo, bandant susieti gautus rezultatus ir ligos klinikinius požymius, tuo tarpu kitiems tai atrodo nepriimtina.
Allergomedica klinikoje, profesionalių gydytojų alergologų ir klinikinių imunologų konsultacijų metu atliekami visi alergijų tyrimai. Atsižvelgus į asmeninę Jūsų sveikatos būklę ir įtarimus, kartu su gydytoju nesunkiai pasirinksite Jums tinkamiausius tyrimus, aptarsite jų rezultatus, gausite tikslingus ir personalizuotus siūlymus ligos suvaldymui ir gydymui.