Alergija vadinama reakcija, kai žmogaus organizmas įprastas, organizmui nepavojingas medžiagas klaidingai atpažįsta kaip pavojingus, į mūsų sveikatą ar net gyvybę besikėsinančius virusus, bakterijas ar parazitus. Neretai, ypač vaikų tarpe šiomis medžiagomis tampa ir sėkmingam organizmo vystymuisi būtini maisto produktai riešutai. Būtent alergija riešutams laikoma viena pavojingiausių alergijų, galinčių iššaukti gyvybiškai pavojingas reakcijas. Tačiau besivystančios ar esamos alergijos maistui pranašu gali tapti ir kiti, kartais „numenkinami“ simptomai, tokie kaip alerginis bėrimas, viduriavimas, dilgėlinis bėrimas, ir kiti.
Alergija maistui išlieka viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų XXI-ame amžiuje. Šiuo metu virš 17 milijonų Europos gyventojų yra diagnozuota alergija maistui. Mokslininkų teigimu, sergamumas alergija maistui nuolat auga. Štai vaikų alergija maistui per pastarąjį dešimtmetį išaugo dvigubai. Tikslios priežastys kodėl – vis dar neaiškios, tačiau neatmetama galimybė, kad tokiam ligos masto progresavimui įtakos turi pakitę mitybos įpročiai, bei itin padidėjusi aplinkos tarša nuodingomis cheminėmis medžiagomis.
Alergija pienui ir alergija kiaušiniams kaip dažniausios vaikų maisto alergijos jau keletą metų Lietuvoje plačiai aptariamos tiek gydytojų alergologų, tiek kitų asmens sveikatos priežiūros specialistų. Tuo tarpu mūsų aplinkoje kol kas retai minima kita, pasaulyje itin paplitusi – alergija riešutams. Apie ją trumpai ir pakalbėsime šiame straipsnyje.
Alergija riešutams - tikroji alergija ar klaidinančios kryžminės reakcijos?
Alergija riešutams pasaulyje siejama su itin pavojingomis anafilaksinėmis reakcijomis. Užsienio spaudos portaluose neretai mirga šokiruojantys straipsniai apie „mirties bučinius“ (kai asmenį ištinka anafilaksinė reakcija pabučiavus partnerį, neseniai valgiusį riešutų) ir svarstymai apie riešutų ir bet kokių produktų, kurių sudėtyje gali būti riešutų, draudimą ugdymo įstaigose. Tačiau, ar tikrai verta atsisakyti šio maistingo produkto? Atsakymas – ne visada. Net jei esate atlikę odos dūrio ar alergenų paletės alerginius tyrimus, tai Jums dar nesuteikia tikslios informacijos apie tai, ar riešutų tikrai verta visomis aplinkybėmis vengti. Taip yra dėl to, jog alergijos riešutams tyrimai dažnai būna teigiami dėl vadinamųjų kryžminių reakcijų. Kaip tai suprasti?
Paprastai tariant, kiekvienas alergenas yra sudarytas iš daugelio sudedamųjų dalių. Kiekviena iš šių dalių gali būti alergenui unikali, arba turėti į save panašių „pusseserių“ kituose, iš pažiūros tarpusavyje visiškai nepanašiuose alergenuose. Atlikus įprastinius alergijų tyrimus (palečių ir/ar odos dūrio testus), gautas teigiamas atsakymas neabejotinai kaip teigiamą parodys tikrąjį, Jūsų bėdas sukeliantį alergeną. Tačiau neretai teigiami bus ir visi kiti alergenai, turintys šių panašių „pusseserių“. Manote, kad tai retas ir nesvarbus reiškinys? Klystate. Toliau pateikiame Jums patį dažniausią ir jau klasikiniu tapusį pavyzdį.
Vienas dažniausių lietuvių alergijos kaltininkų – mūsų visų mylimas medis beržas. Kaip jau minėjome, visi alergenai, o tame tarpe ir pavasarinę alergiją sukelianti beržo žiedadulkė yra sudaryta iš daugelio dalių. Viena iš šių dalių, pagrindinė alergijos beržui kaltininkė į save panašių „pusseserių“ turi visoje eilėje maisto produktų: morkose, bulvėse, obuoliuose, vyšniose, žemės riešutuose, lazdyno riešutuose ir t. t. Ir jei Jūsų mažylio alergijų tyrimai rodo alergiją šiems maisto produktams – nemaža tikimybė, kad nė vienas iš jų nėra tikrasis alergijos kaltininkas. Negana to, nemaža tikimybė, kad nė vienas jų nesukels Jūsų vaikučiui pavojingų simptomų. Tokiu atveju drastiškas mažylio mitybos apribojimas greičiausiai sukels tik daugiau žalos besivystančiam organizmui.
Tačiau, atkreipiame dėmesį, ištyrus detaliau gali paaiškėti ir „tikroji“ alergija riešutams. Tai ir yra būtent ta, pavojinga, neretai net grėsmę gyvybei galinti sukelti alergija. Ją diagnozavus reikėtų ne tik drastiškai atsisakyti riešutų ir bet kokių jų pėdsakų turinčių maisto produktų, bet ir pagalvoti apie maisto gaminimą atskiruose induose, neturėjusiuose jokio kontakto su riešutais. Įprastai tikrosios alergijos riešutams simptomai pasireiškia praėjus nuo kelių sekundžių iki kelių valandų po kontakto su riešutais ir gali apimti vieną ar kelias organizmo sistemas:
- Virškinamojo trakto skausmai, spazmai, vėmimas;
- Viduriavimas;
- Vietinis ar viso kūno alerginis bėrimas;
- Sunkumas ryjant seiles;
- Apsunkėjęs kvėpavimas;
- Stiprus ir staigus liežuvio, kvėpavimo takų ar viso kūno tinimas;
- Staigus kraujospūdžio kritimas.
Būtent dėl šios priežasties pasaulio mokslininkai atkreipia dėmesį - alergijos riešutams ne visada reikia baimintis. O į klausimą ar tikrai dera drastiškai apriboti savo, ar savo vaikų mitybą gali atsakyti tik išsamūs molekuliniai alergijos tyrimai ir jų rezultatų sąsaja su klinikiniais alergijos požymiais. Tokie alergenų tyrimai dabar atliekami ir Lietuvoje, tad bet kada galite gauti Jums rūpimus atsakymus.
Ar alergiją riešutams galima išgydyti?
Trumpai tariant, kol kas patvirtintų „tikrosios“ alergijos riešutams gydymo metodų nėra. Kol kas viso pasaulio mokslininkai tik eksperimentuoja su galimais šios maisto alergijos gydymo metodais. Tikimasi, kad artimiausiame dešimtmetyje jau turėsime bent vieną, kaip saugų patvirtintą gydymo būdą. Kol kas išgydoma tik „netikroji“ alergija riešutams, nulemta kryžminių reakcijų į įkvepiamus alergenus. Tai atliekama unikaliu, vieninteliu alergijos priežastį galinčiu išgydyti metodu – alergenui specifine imunoterapija.
„Tikrosios“ alergijos riešutams gydymas, nepaisant to ar ji sukeltų tokius iš pažiūros nepavojingus simptomus kaip bėrimas, egzema ar gyvybiškai sunkias anafilaksines reakcijas, yra paremtas alergeno vengimu ir, esant reikalui, – pirmosios pagalbos suteikimu. Tad bet kuriuo atveju pirmiausia reikėtų sužinoti šios alergijos tipą – tai leis padaryti atliktas alergenų tyrimas.
Žingsniai, įtarus alergiją riešutams
Kaip jau minėjome straipsnyje, alergija riešutams yra ganėtinai sudėtinga problema, reikalaujanti ne tik išsamesnių, molekulinių alergijos tyrimų bet ir glaudaus laboratorijos, gydytojo ir paciento bendradarbiavimo. Tai yra būtina siekiant parinkti tiksliausius tyrimus, interpretuoti jų rezultatus ir parinkti geriausias tolimesnės gyvensenos rekomendacijas. Todėl pirmasis žingsnis link geresnės savijautos yra tikslūs ir išsamūs alergijos tyrimai.
Allergomedica klinika – vienintelė ir unikali Lietuvoje vieta, kurioje gydytojai, laboratorijos darbuotojai ir mokslininkai dirba kartu sprendžiant kiekvieno paciento individualią problemą. Apsilankius klinikoje Jūs būsite rūpestingai pakonsultuoti alergologijos profesionalo, Jums vietoje bus atlikti visi įmanomi, patys išsamiausi alerginiai molekuliniai tyrimai, o juos įvertinęs gydytojas alergologas parinks tiksliausią ir geriausią Jums ligos gydymo ar valdymo planą. Tad jeigu pastebėjote sunerimti verčiančius simptomus ir norite išsamios jų analizės, atminkite, jog alergijos tyrimai Vilniuje atliekami Allergomedica klinikoje.
Suprasdami šios alergijos rizikas, norime užtikrinti, jog šie išsamūs alergijos tyrimai vaikams ir suaugusiems būtų pasiekiami ir kitose vietovėse. Taigi kraujo tyrimas alergijai nustatyti gali būti atliktas ir bendradarbiaujant su kituose miestuose įsikūrusiomis mūsų partnerių įstaigomis, kuriose galite priduoti savo kraujo mėginį. Tad jeigu Jus domina už prieinamą kainą atliekami alergijos tyrimai Kaune ar kituose miestuose (iš visų jų yra net 16-ka!), siūlome susipažinti su mūsų teikiamomis paslaugomis.
Straipsnio autorius: Monika Miškinytė, Medicinos biologė
Naudota literatūra:
