Kiekvienas žino, kad su maistu gauname energijos atsargų. Ypač daug energijos reikia augančiam organizmui. Kelių mėnesių kūdikiui būtina gauti maisto, sudarančio iki vienos penktosios jo kūno svorio! Deja, maistas gali sukelti ir sveikatos problemų.
Jeigu pavalgę blogai jaučiamės - pykina, sutrinka virškinimas, dažnai manome, kad maistas buvo nešviežias. Įmanoma, kad prastos savijautos priežastis kita - su maistu į organizmą gali patekti mikrobų sukeliamų užkratų, pavyzdžiui, su kiaušiniais ir pieno produktais - salmoneliozė, su mėsos ir žuvų konservais - botulizmas. Fizinių negalavimų gali sukelti ir maiste esančios nuodingosios medžiagos, pavyzdžiui, vyšnių, slyvų kauliukuose esantis cianidai. Tokie mikrobų ir nuodingų medžiagų sukelti negalavimai vadinami toksinėmis reakcijomis.
Tačiau blogos savijautos priežastis gali būti jautrumas kuriai nors sudėtinei valgio daliai, t.y. gali pasireikšti alerginė reakcija. Taip pat liguistą būseną sukelia ir maisto netoleravimas, tad pačiam žmogui labai sunku suprasti, kas būtent sukėlė negalavimą.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai pažymi, kad imuninės reakcijos būdingos maisto medžiagų sukeltoms alergijoms, tuo tarpu nepageidaujamos neimuninės reakcijos į tam tikrus maisto produktus gali pasireikšti dėl maisto netoleravimo (pvz., laktozės netoleravimas), farmakologinio efekto (pvz., migrena, sukelta cheminių medžiagų, tokių kaip aspartamas, mononatrio glutamatas, nitratai/nitritai, alkoholis, kava ir šokoladas) arba toksinio efekto (apsinuodijimas maistu).
Panagrinėkime plačiau, kuo skiriasi alergija nuo maisto produktų netoleravimo.
Alergija - tai neįprasta organizmo imuninės sistemos reakcija į aplinkoje esančias medžiagas, kurios daugeliui žmonių visiškai nekenksmingos. Alergines reakcijas gali sukelti ne tik pats maisto produktas, bet ir į jį įdėti maistiniai dažai, konservantai, tirštikiai ar pagardai. Siekiant išsiaiškinti tikruosius tokių reakcijų sukėlėjus, atliekami alergenų tyrimai.
Tuo tarpu maisto netoleravimas, kaip aiškina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vyriausioji specialistė Vita Gapšytė, yra reakcija į maistą, kurioje nedalyvauja imuninė sistema. Priešingai nei esant alergijai, kartais žmonės netoleruojantys tam tikro produkto, suvalgę nedidelį jo kiekį, nejaučia jokių nepageidaujamų reakcijų.
Pagrindiniai alergijos ir maisto netoleravimo skirtumai:
|
Alergija |
Maisto netoleravimas |
|
Gali atsirasti staiga |
Dažniausiai išsivysto palaipsniui |
|
Kyla dėl imuninių procesų |
Imuniniai procesai nedalyvauja |
|
Gali išsivystyti gyvybei pavojingos būklės |
Pavojus gyvybei žymiai mažesnis |
| Simptomus gali išprovokuoti ir mažas medžiagos kiekis |
Mažas medžiagos kiekis gali neturėti įtakos sveikatos pablogėjimui |
Kada reikalingi alergijos tyrimai?
Alergenų tyrimas būtinas tais atvejais, kai pastebima, jog pavartojus tam tikrų produktų, pasireiškia nemalonūs simptomai, kurie gali paveikti virškinamąjį traktą, odą, kvėpavimo takus ar jutimo organus. Net ir tiksliai neįtariant, kas galėtų turėti įtakos šiems pojūčiams, vertėtų kreiptis į specialistus – išsamūs alerginiai tyrimai leis išsiaiškinti, kas sukelia šias reakcijas.
Alergijos tyrimai Vilniuje vaikams ir suaugusiems atliekami Allergomedica klinikoje – užpildytas klausimynas ir kraujo tyrimas alergijai nustatyti leidžia specialistams kruopščiai išanalizuoti Jūsų situaciją ir tuomet paskirti tinkamiausią gydymą. Visgi, net ir gyvenantys kituose miestuose turi galimybę išbandyti molekulinius tyrimus – jei Jus domina alergijos tyrimai Kaune už gerą kainą, kviečiame registruotis internetu ir priduoti kraujo mėginį artimiausioje mūsų partnerių įstaigoje.
