Alergija bulvėms – dažniausiai pasireiškiantys simptomai ir galimos rizikos

Alergija bulvėms – dažniausiai pasireiškiantys simptomai ir galimos rizikos

Alergija maistui – viena priežasčių, lemiančių įvairių alerginių simptomų pasireiškimą naujagimiams, vaikams ir suaugusiems. Europos alergologų ir klinikinių imunologų draugijos duomenimis, karvės pienas, kiaušiniai, riešutai, soja, žuvis, jūros gėrybės ir kviečiai – tai maisto produktai, dažniausiai sukeliantys maisto alergiją. Ji dažniau pasireiškia vaikams negu suaugusiems ir yra labiau paplitusi šiaurės vakarų Europos šalyse. Remiantis apklausų duomenimis, 6-17 proc. Europos gyventojų mano, kad yra alergiški maistui. Vidutiniškai 1 iš 20 apklausose dalyvavusių tėvų mano, kad jų vaikai yra alergiški vienam ar daugiau maisto produktų. Visgi, ne visi iš jų žino, kaip šiuo atveju gali praversti alergijos tyrimai. Tikroji alergija bulvėms yra paminėta vos keliuose atvejuose, tačiau ji egzistuoja ir gali atsirasti bet kurio amžiaus žmogui.

Kaip išsivysto alergija bulvėms?

Valgomoji bulvė (lot. Solanum tuberosum) – vienas pagrindinių mitybos elementų vakarų šalyse. Virtos bulvės yra vienas pirmųjų kietų maisto produktų, su kuriuo kūdikis supažindinamas jau nuo 4-6 mėnesių amžiaus. Bulvė yra sudaryta iš daugybės alergenų molekulių, besiskiriančių savo dydžiu, reakcija į skirtingą temperatūrą (termostabilūs ir termolabilūs alergenai). Alergija bulvėms išsivysto tada, kai imuninė sistema klaidingai atpažįsta bulvės baltymus, kaip kenksmingas organizmui medžiagas. Imuninė sistema stimuliuojama keliais būdais. Gaminami specifiniai imunoglobulino E antikūnai, kurie sukelia imunines reakcijas, kurių metu išsiskiria histaminas – vystosi greito tipo padidėjusio jautrumo reakcija, įvykstanti per kelias minutes nuo alergeno patekimo į organizmą. Reakcijos, išsivystančios dėl T limfocitų aktyvacijos per daugiau nei kelias valandas, vadinamos lėto tipo reakcijomis.

Panašiai kaip ir su kitomis maisto alergijomis, bulvėms alergiški vaikai gali „išaugti“ šią alergiją, tačiau dauguma suaugusių, kuriems alergija bulvėms diagnozuota vyresniame amžiuje, turbūt liks alergiški bulvėms visą gyvenimą.

Alergija bulvėms ir kryžminės reakcijos

Suaugusiems, turintiems įsijautrinimą žiedadulkėms, alergija bulvei dažniausiai pasireiškia burnos alergijos sindromu – lūpų, gomurio niežėjimu, perštėjimu ar net tinimu. Taip atsitinka dėl vykstančių kryžminių reakcijų, kurių metu bulvės baltymai dėl jų molekulinės struktūros panašumo yra klaidingai atpažįstami kaip beržo, žolių ar kiečio alergenų komponentai. Literatūroje yra aprašyti keli greito ir lėto tipo reakcijų atvejai, kada alergija bulvėms pasireiškė atopinio dermatito paūmėjimu dėl kontakto su bulve.

Bulvės priklauso bulvinių šeimai, kaip ir nemažai kitų pramonėje plačiai vartojamų augalų, tokių kaip baklažanas, paprikos, pomidoras, kajanas, tabako lapai, stambiavaisė basovija, goji uogos, ežinė kiauliauogė, valgomoji ybiškė. Taigi, esant alergijai bulvėms ir valgant šiuos giminingus produktus dėl imuninės sistemos sukeliamų kryžminių reakcijų gali pasireikšti anksčiau minėti burnos alergijos sindromo simptomai. Kai kurių studijų duomenimis, įsijautrinę lateksui žmonės dėl kryžminių reakcijų gali reaguoti ir į kai kurias daržoves ir vaisius, tokius kaip bulvės, kivi, bananai, papaja, avokadai ir kiti.

Alergijos simptomai ir netoleravimas

Žmonės, alergiški bulvėms, paprastai simptomus pajaučia per keletą minučių po kontakto su bulve, jas valgant ar net lupant. Tiek žalios, tiek virtos bulvės gali sukelti reakcijas, kiekvienam žmogui jos gali pasireikšti skirtingai. Net maži bulvės gabaliukai, likę lėkštėje ar ant šaukšto, gali būti pavojingi. Dažniausiai pasireiškiantys alergijos bulvėms simptomai yra čiaudulys, nosies niežulys, užgulimas, sloga, akių niežėjimas, perštėjimas, odos paraudimas ir niežulys, dilgėlinė, egzema, sunkumas ryti, apsunkintas kvėpavimas. Esant virškinamojo trakto pažeidimui, gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, pilvo pūtimas ir skausmas, viduriavimas.

Literatūros duomenimis, sunkios, ūmios sisteminės alerginės reakcijos esant įsijautrinimui bulvėms pasireiškia itin retais atvejais. Tai anafilaksinės reakcijos, kurios laiku negydant gali būti pavojingos gyvybei. Jų metu yra pažeidžiamos kelios organų sistemos, per kelias minutes ar valandas po alergeno patekimo į organizmą gali pasireikšti akių, burnos gleivinės, liežuvio, gerklės ar veido tinimas, apsunkintas kvėpavimas, vėmimas, arterinio kraujo spaudimo kritimas, bendras silpnumas ar sąmonės netekimas. Pirmos pagalbos vaistas įvykus anafilaksinei reakcijai yra adrenalinas. Antihistamininiai vaistai padės sumažinti burnos alergijos sindromo sukeliamus simptomus, kitas lengvesnes alergines reakcijas.

Egzistuoja ir ne alerginės kilmės netoleravimas bulvėms dėl jose esančių kenksmingų medžiagų, vadinamų glikoalkaloidais. Šie junginiai susidaro bulvėms augant, jie saugo augalus nuo infekcijų, kolorado vabalų. Esant per dideliam glikoalkaloidų kiekiui bulvėje gali pasireikšti tokie apsinuodijimo požymiai, kaip mieguistumas, šleikštulys, vėmimas, kvėpavimo funkcijos sutrikimai.

Kurių produktų reikėtų vengti?

Bulvės naudojamos įvairių patiekalų, maisto produktų gamyboje, todėl alergiški bulvėms žmonės turi būti budrūs, atkreipti dėmesį į pirkinių etiketes ar išsiaiškinti norimų patiekalų sudėtį restorane.

Sąrašas produktų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį turint alergiją bulvėms:

  • Džiovintos, keptos bulvės kartais naudojamos, kaip tirštiklis sriubose, troškiniuose.
  • Bulvių miltai gali būti naudojami vietoje kviečių miltų iš anksto paruoštuose kepiniuose, taip pat restoranuose.
  • Modifikuotas bulvių krakmolas yra plačiai naudojamas maisto pramonėje, pvz. gaminant kai kuriuos saldumynus.
  • Pjaustyto sūrio gaminiai gali turėti bulvių likučių.
  • Kai kurių rūšių degtinė yra gaminama iš bulvių.
  • Bulvė gali būti kaip vienas iš ingredientų žoliniuose preparatuose, skirtuose virškinimo gerinimui, taip pat tepaluose odos uždegimams gydyti.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreiptis į gydytoją patartina tada, kai pradedate jausti alergijos simptomus suvalgę ar po kontakto su tam tikru maistu. Jums bus atlikti reikiami alerginiai odos testai ir kraujo tyrimai, kurie padės patvirtinti ar paneigti alergiją maistui. Atliekant kraujo tyrimus, kai tiriama alergija iki komponentų (vadinamųjų molekulių) galima patvirtinti įsijautrinimą tam tikram maisto produktui, sužinoti, kuris alergenas yra tikrasis, o kuris, tikėtina, sukelia kryžmines reakcijas. Tad galima teigti, jog tokie alergijos tyrimai kaina atitinka kokybę. Pagal atliktus tyrimus gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas paskirs jums tinkamą gydymą ir rekomenduos, kurių produktų reikėtų vengti. Tik glaudus paciento bendradarbiavimas su gydytoju ir tikslūs alerginiai tyrimai gali tinkamai padėti išsiaiškinti alergijos priežastį ir sumažinti jos sukeliamus simptomus.

Alergijos tyrimai Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose

Išsiaiškinti, ar esate alergiški bulvėms, galite pasirinkę Allergomedica programą – jos metu atliekami molekuliniai alergenų tyrimai leis tiksliai sužinoti, kokia yra tikroji Jūsų simptomų priežastis. Siekiame užtikrinti, kad šis alergenų tyrimas būtų prieinamas įvairiuose šalies miestuose gyvenantiems žmonėms, todėl kraujo tyrimas alergijai nustatyti atliekamas ir mūsų partnerių laboratorijose. Tad jeigu įtariate alergiją bulvėms, alergijos tyrimai vaikams ir Jums patiems gali būti atlikti arčiausiai namų esančioje vietoje.

Straipsnio autorius:  gyd. Gintarė Paulikaitė, alergologijos ir klinikinės imunologijos rezidentė

Naudota literatūra:

EAACI Guidelines. Food Allergy and Anaphylaxis. European Academy of Allergy and Clinical Immunology (EAACI) 2014.

Liliane F. A. De Swert. Allergy to cooked white potatoes in infants and young children: A cause of severe, chronic allergic disease. J Allergy Clin Immunol. September 2002, 110 (3), 524–529.

Beausoleil J.L., Spergel J.M., Pawlowski N.A. Anaphylaxis to raw potato. Annals of Allergy, Asthma & Immunology. January 2001. 86 (1), 68–70.

http://www.phadia.com/en/Products/Allergy-testing-products/ImmunoCAP-Allergen-Information/Food-of-Plant-Origin/Vegetables/Potato/

http://www.foodandnutritionjournal.org/volume4number3/a-review-of-occurrence-of-glycoalkaloids-in-potato-and-potato-products/