Specifinė imunoterapija – vienintelis alergijos priežastį gydantis metodas

Tikriausiai ne kartą jau teko girdėti, kad alergija – liga, su kuria reikia tiesiog susitaikyti ir išmokti gyventi. Tad jeigu alergijos tyrimai būna teigiami, reikia pasiruošti nuo šiol visuomet lydėsiantiems pokyčiams. Krūvos vienkartinių nosinėlių, lašai į nosį ir keletas „vaistų nuo alergijos“ tablečių per dieną jau tapo neatsiejama ir varginančia daugelio alergiškų žmonių gyvenimo dalimi. Visgi, kiekvienas iš mūsų turėtų žinoti: neretu atveju, alergiją įkvepiamiems alergenams galima IŠGYDYTI taikant alergenui specifinę imunoterapiją.

Specifinė imunoterapija yra saugi, efektyvi ir ilgalaikė klinilinius alergijos simptomus mažinanti arba panaikinanti gydymo priemonė, taip pat padedanti apsaugoti organizmą nuo naujų įsijautrinimų ir astmos išsivystymo, o tam tikrais atvejais net ir padedanti apsaugoti pacientą nuo gyvybiškai pavojingų alerginių reakcijų [4, 5, 6].

Taigi, kas yra toji alergenui specifinė imunoterapija (SIT)? Kokios jos formos? Kaip, kada ir kiek laiko gydoma?

SIT – pakartotinis ir kontroliuojamas alergenų skyrimas pacientui, kuriam alergija pasireiškia dėl pirmo tipo hiperjautrumo reakcijų (pasižymi specifinių IgE koncentracijos padidėjimu kraujyje). Toks alergenų skyrimas palaipsniui padeda pacientą apsaugoti nuo alergijos simptomų pasireiškimo ir uždegiminės reakcijos, susijusių su natūralia šių alergenų ekspozicija. [1] Tai – itin senas gydymo metodas, pradėtas taikyti dar 1911 m., kai Noon ir Freeman pirmą kartą panaudojo SIT kaip būdą apsaugoti pacientus nuo “žiedadulkių toksino” poveikio. Šiais laikais, SIT  visame pasaulyje pripažįstama kaip VIENINTELIS ALERGIJOS PRIEŽASTĮ GYDANTIS metodas.

Pacientams, kuriems norima pradėti gydymą SIT, dažniausiai skiriama viena iš dviejų šių vaistų formų:

1. Poodinė (leidžiama) (1. pav.)
2. Poliežuvinė (lašinama, purškiama ar kitokia forma duodama vartoti per burną) (2 pav.).

1 pav. Poodinė SIT	2 pav. Poliežuvinė SIT

Kokia forma pradėti gydymą SIT paskiria gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas individualiai, atsižvelgdamas į paciento ligą,  imunoterapinio vaisto pasiekiamumo galimybes, bei individualius paciento poreikius.

Tačiau, nepaisant to, kokia imunoterapijos forma paskirta, gydymo procesas visada išskiriamas į dvi fazes:

1. Pradinė fazė, kurios metu, pagal sudarytą gydymo schemą pacientui nuo pačios mažiausios alergeno koncentracijos pastaroji yra po truputį didinama iki gydomosios, vadinamosios terapinės alergeno koncentracijos.
2. Palaikomoji fazė, kurios metu pacientui reguliariai duodama tokia pati, terapinė alergeno dozė.

Toks gydymas trunka nuo 3 iki 5 metų, nors dauguma pacientų simptomų palengvėjimą pajaučia jau po pirmųjų gydymo metų.

Kada pacientams siūloma gydytis SIT?

Gydymas specifine imunoterapija taikomas esant alergijai:

• Žiedadulkėms.
• Namų dulkių erkėms.
• Gyvūnams (katėms, šunims).
• Pelėsiniams grybeliams.
• Plėviasparniams vabzdžiams.

Tad tik po to, kai bus atlikti alergenų tyrimai ir nustatytas tikrasis įsijautrinimo motyvas, bus galima svarstyti apie tolimesnį gydymą.

Ką daryti jei esu alergiškas keletui alergenų, ar ir tada galima gydytis SIT?

Esant įsijautrinimui daugeliui alergenų, gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas atsižvelgia į paciento ligos istoriją, jo nuogastavimus, individualią ligos sukeliamų simptomų problematiką ir kartu su pacientu aptaria, kuris įsijautrinimas (alergija) pacientą vargina labiausiai. Taip ir yra nusprendžiama su kuriuo alergenu derėtų pradėti SIT. Neretai gydytojas mato, jog nors pagrindinis paciento įjautrintojas yra vienas, pacientui tiktų gydymas alergenų grupės mišiniu (pvz.: pacientui alergiškam beržo žiedadulkėms tiktų gydymas medžių žiedadulkių mišiniu). Tačiau, svarbu atkreipti dėmesį, jog gydymas skirtingų alergenų grupių mišiniais (pvz.: beržo žiedadulkių ir katės epitelio) yra nerekomenduotinas [3].

Kodėl molekulinė alergijų diagnostika yra svarbi prieš skiriant SIT?

Kaip ir esame minėję savo straipsniuose, alergenų estraktai, kuriais atliekama tiek alergijų diagnostika palečių metodu, tiek odos dūrio testais, tiek ir alergijos gydymas yra itin sunkiai standartizuojami. Ne visuose imunoterapiniuose vaistuose randama pilna alergenų sudedamųjų dalių (komponentų) „puokštė“. Būtent dėl šios priežasties, žinant kokie alergenų komponentai įeina į imunoterapinių vaistų sudėtį ir kokiems alergenų komponentams esate įsijautrinę, galima maksimaliai prognozuoti gydymo efektyvumą dar iki pradedant gydymą [3]. Norint išsiaiškinti įsijautrinimą molekuliniame lygmenyje, rekomenduotina tyrimus atlikti auksiniu standartu pasaulyje pripažinta Phadia ImmunoCAP sistema, naudojama ir Allergomedica tyrimų metu. Tokie alergenų tyrimai specialistams leis smulkiai išanalizuoti Jūsų situaciją ir tuomet nuspręsti, ar SIT gydymas šiuo atveju būtų tinkamas.

Kodėl gydytojas gali dvejoti skirti SIT?

Kaip ir visi vaistai, taip ir specifinė imunoterapija kartais gali būti neskiriama pacientams dėl tam tikrų su jų sveikata ar gydymo specifika susijusių veiksnių. Visų pirma, svarbu žinoti, kad gydymą specifine imunoterapija galima pradėti vaikams ne jaunesniems nei 5 metų amžiaus. Taip pat, yra keletas kontraindikacijų, dėl kurių gydymas SIT negali būti pradėtas:

• Pacientas gydomas vaistais, galinčiais apsunkinti anafilaksijos gydymą (pvz., beta blokatoriais (vaistai nuo padidėjusio pulso)).
• Pacientui dėl sveikatos priežasčių negalima skirti adrenalino.
• Pacientui nustatyta sunki širdies-kraujagyslių sistemos, onkologinė ar autoimuninė liga, sunkios lėtinės infekcijos.
• Sunki bronchinė astma su nuolat sumažėjusiu gyvybiniu plaučių tūriu (FEV1)<70 proc., nepaisant gydymo.
• Pacientė nėščia (nėštumo metu SIT nepradedama, tačiau jau pradėtą, kurios metu pasiekta palaikomoji dozė, tęsti galima).
• Nuolatiniai burnos gleivinės pažeidimai, periodonto ligos (tokiu atveju netinkama pacientą gydyti poliežuvine imunoterapija).

Kokios galimos šalutinės reakcijos gydant SIT?

Kaip ir visi vaistai, taip ir specifinė imunoterapija gali sukelti tam tikras šalutines reakcijas. Specifinės imunoterapijos metu gali pasireikšti vietinės šalutinės reakcijos (paraudimas, patinimas vaistų leidimo vietoje arba burnos ertmėje (esant poliežuvinei imunoterapijai) ir  sisteminės reakcijos.

Kuo gydymas SIT pranašesnis už simptominį gydymą?

• Mažėja ir silpnėja simptomai.
• Mažėja/išnyksta antialerginių vaistų poreikis.
• Gerėja gyvenimo kokybė.
• Pacientas apsaugomas nuo alergijos vystymosi (stiprėjimo), naujų įsijautrinimų atsiradimo ir bronchinės astmos išsivystymo (gydant 3 pacientus SIT (95% CI, 3-5), būtų išvengta 1 bronchinės astmos paūmėjimo) [2].
• Ekonomiškai naudinga:

1. SIT gydomiems vaikams žymiai mažesnis išlaidų sveikatos priežiūrai vidurkis per 18 mėn. (įskaitant ir išlaidas SIT), lyginant su tradiciniu gydymu.
2. Statistiškai reikšmingas skirtumas tapo akivaizdus po 3 mėn. nuo SIT pradžios ir didėjo iki tyrimo pabaigos.

 Koks yra imunologinis SIT veikimo mechanizmas?

Vartojant imunoterapinį vaistą (alergeną), jį prisijungia dendritinės ląstelės ir pateikia T reguliaciniams limfocitams (T_reg). Aktyvuoti T reguliaciniai limfocitai tiesiogiai ir netiesiogiai slopina alergines reakcijas per šiuos mechanizmus:

1. Slopina putliąsias ląsteles, bazofilus ir eozinofilus (sumažėja šių ląstelių kiekis audiniuose, ląstelės išskiria mažiau prouždegiminių mediatorių ir citokinų, sumažėja alergenui specifinių IgE fiksacija ant ląstelių paviršiaus).
2. Slopinami efektoriniai T limfocitai (mažėja alergeno sukeltas T efektorinių limfocitų kiekio didėjimas, slopinami Th₂ limfocitai ir jų citokinų gamyba).
3. Mažėja uždegiminių ląstelių migracija į audinius, audinių uždegimas bei su tuo susiję simptomai.
4. Mažėja gleivių gamyba.
5. Slopinamos uždegiminės dendritinės ląstelės ir aktyvinamos alergenui tolerantiškos dendritinės ląstelės.
6. Slopinama alergenui specifinių IgE gamyba ir aktyvinama specifinių IgG₄  antikūnų gamyba.

Tad jei įtariate įsijautrinimą tam tikriems alergenams ir norėtumėte išbandyti SIT gydymą, pirmiausia Jums turi būti atlikti molekuliniai alerginiai tyrimai. Tokie alergijos tyrimai vaikams taip pat yra tinkami, tad jeigu norite išgydyti vyresnį, nei penkerių metų mažylį, teks atlikti tokius pačius veiksmus.
Visus alergeno komponentus atskirti leidžiantys Allergomedica programos alergijos tyrimai Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose užtikrina efektyvumą, tad neteks ilgai laukti atsakymų. Po to, kai atliekamas kraujo tyrimas alergijai nustatyti, rezultatai su komentarais pateikiami per savaitę.
Molekulinių alergijos tyrimų kaina taip pat nėra didelė – ji prieinama kiekvienam, kuris nori išbandyti visas alternatyvas, leidžiančias ir vėl nevaržomai mėgautis gyvenimu.

Allergomedica klinikoje alergijos gydymas alergenui specifine imunoterapija yra sėkmingai taikomas tiek mūsų šalies gyventojams, tiek gyvenantiems svetur suaugusiesiems ir vaikams. Norėdami sužinoti, kuris būdas Jūsų ar Jūsų mažylio alergijai gydyti yra efektyviausias, atvykite į kliniką gydytojo alergologo konsutacijai ir Jums bus parinkti tinkamiausi gydymo ir/ar alergijos diagnostikos metodai.

Literatūra:

1. Cox L, Nelson H, Lockey R et al. Allergen immunotherapy: A practice parameter third update. J Allergy Clin Immunol 2011;127(1 Suppl):S1-55.
2. Abramson MJ, Puy RM, Weiner JM. Injection allergen immunotherapy for asthma. Cochrane Database Syst Rev. 2010:4(8):CD001186.
3. Adrian Young-Yuen Wu. Immunotherapy - Vaccines for allergic diseases. J Thorac Dis. 2012 Apr 1; 4(2): 198–202.
4. Jacobsen L, Niggemann B, Dreborg S, Ferdousi HA, Halken S, Høst A, Koivikko A, Norberg LA, Valovirta E, Wahn U, Möller C; (The PAT investigator group). Specific immunotherapy has long-term preventive effect of seasonal and perennial asthma: 10-year follow-up on the PAT study. Allergy. 2007 Aug;62(8):943-8.
5. L. Klimek, J. Uhlig, R. Mosges, K. Rettig, O. Pfaar. A high polymerized grass pollen extract is efficacious and safe in a randomized double-blind, placebo-controlled study using a novel up-dosing cluster-protocol. Allergy. 2014;Dec;69(12):1629–38.
6. Stephen R. Durham, M.D., Samantha M. Walker, R.N., Eva-Maria Varga, M.D., Mikila R. Jacobson, Ph.D., Fiona O'Brien, M.Sc., Wendy Noble, B.Sc., Stephen J. Till, Ph.D., Qutayba A. Hamid, M.D., Ph.D., and Kayhan T. Nouri-Aria, Ph.D. N Engl J Med 1999; 341:468-475.