Oda – tai pats didžiausias žmogaus organas, kurio paviršiaus plotas yra ~2 m2. Ji sveria 3-4 kg ir tai sudaro ~6-7 proc. kūno masės. Odos paviršius yra švelniai rūgštus – pH 4,7. Toks pH apsaugo nuo bakterijų kaupimosi odoje, kurios gali lemti odos uždegimą.
Oda atlieka ne vieną svarbią funkciją mūsų organizme:
- Barjerinė (apsauginė) – apsaugo vidaus organus nuo įvairių dirgiklių (cheminių medžiagų, ultravioletinių spindulių) ir mikrobų. Odos barjerą sudaro epitelis ir hidrolipidinė plėvelė.
- Dalyvauja imuniniuose procesuose – odoje yra imuninės sistemos ląstelių, todėl odoje pasireiškia alerginės ir uždegiminės reakcijos.
- Termoreguliacinė – oda išskiria prakaitą ir taip padeda reguliuoti kūno temperatūrą.
- Gamina vitaminą D.
- Sekrecinė funkcija – oda išskiria riebalus, prakaitą, kartu su jais ir nereikalingas organizmui medžiagas.
- Rezobcinė funkcija – per odą rezorbuojamos įvairios medžiagos, vaistai.
- Jutimo organas.
- Estetinė funkcija.
Kūdikių ir vaikų odos epidermis (viršutinis odos sluoksnis) yra plonesnis, todėl oda greičiau pažeidžiama, yra jautresnė nei suaugusiųjų, prakaito ir riebalų liaukos veikia silpniau, oda pralaidesnė, ją labiau veikia saulės spinduliai. Dėl visų šių priežasčių oda greičiau pažeidžiama ir labiau linkusi išsausėti. Odos sausumą lemia įvairūs vidiniai ir išoriniai veiksniai (sausas aplinkos oras, stiprus vėjas, karštis, šaltis, ultravioletiniai spinduliai, netinkama odos priežiūra, kontaktas su dirgikliais), dėl kurių sutrinka odos epidermio barjerinė funkcija. Sausėjanti oda tampa šiurkšti, nelygi, paryškėja jos piešinys, parausta, pleiskanoja, ima niežėti. Vėliau praranda elastingumą, vientisumą, joje atsiranda įtrūkimų, per kuriuos gali patekti įvairios aplinkos medžiagos, alergenai, patogeniniai mikroorganizmai ir sukelti uždegimą. Per sausą ir pažeistą odą lengviau patenka įvairios sensibilizuojančios cheminės medžiagos, kurios gali sukelti alerginį kontaktinį dermatitą. Dėl šių priežasčių alerginis bėrimas kūdikiui yra pakankamai dažnai kamuojantis simptomas. Per pažeistą odą sergantieji atopiniu dermatitu gali įsijautrinti įkvepiamiems alergenams (pvz. namų dulkių erkėms), o tai gali skatinti bronchų astmos, alerginio rinito vystymąsi.
Atopinis dermatitas (atopinė egzema) – lėtinė, uždegimą sukelianti odos liga, kuriai būdingas odos sausumas, niežėjimas, pleiskanojimas, paraudimas, nuovargis ir miego sutrikimai. Ja gali sirgti ir vaikai, ir suaugusieji. Pastebėjus tokius simptomus, vertėtų kreiptis į specialistus – jie individualiai įvertins paciento situaciją ir nuspręs, ar reikalingi tolimesni alerginiai tyrimai. Atopinis dermatitas dažniausiai prasideda ankstyvoje vaikystėje, o vaikui augant simptomai gali mažėti arba visai išnykti. Tokia suaugusiųjų ar kūdikių alergija gali atsirasti dėl tam tikrų maisto produktų alergijos, tačiau veiksnių gali būti ir kur kas daugiau. Tikslios atsiradimo priežastys neaiškios, atsiradimui didelę reikšmę turi genetinių, imunologinių ir aplinkos veiksnių sąveika. Sergančiųjų atopiniu dermatitu odos apsauginė funkcija yra visada sutrikusi ir ji tampa pralaidi bakterijoms, alergenams ir kitiems dirgikliams.
Atopinis dermatitas yra lėtinė liga, todėl ja reikia rūpintis nuolatos, t.y. atkurti odos apsauginį sluoksnį ir drėgmės balansą, nuraminti odos paraudimus ir niežėjimą:
- Vartoti odos priežiūros priemones, skirtas sausai, atopiniu dermatitu sergančiųjų odai, be kvapiklių, dažiklių, dirginančių medžiagų.
- Nuolat drėkinti odą emolientais. Emolientai – tai odos priežiūros priemonės, kurios intensyviai drėkina odą ir atkuria barjerinę funkciją. Jie taip pat pasižymi niežėjimą ir uždegimą raminančiomis savybėmis. Todėl alerginis bėrimas vaikui būna lengviau pakeliamas. Emolientai tepami net tada, kai nėra bėrimų, ne mažiau kaip 2 kartus per dieną. Tačiau, jei oda labai sausa, gali reikėti tepti ir 3-4 ar daugiau kartų per dieną. Tik pakankamas emoliento kiekis duoda norimą efektą. Jei oda labai sausa, tai visam kūnui tepti kelis kartus per dieną visą savaitę gali prireikti: kūdikiui – iki 250 g, vaikui – iki 500 g emoliento. Po maudymosi emolietais odą reiktų sutepti per 3 min.
- Maudyti galima kasdien, tačiau trumpai (5-10 min.) ir ne per karštame vandenyje. Nusausinti odą netrinant rankšluosčiu ir per 3 min. ištepti odą emolientu.
- Vengti odą dirginančių drabužių – vilnonių, sintetinių.
- Vengti alergenų – jei gydytojas alergologas diagnozavo alergiją maistui, nevartoti tų maisto produktų, jei yra diagnozuota alergija aplinkos ar kontaktiniams alergenams – vengti kontakto su jais. Tuomet alergija vaikui gerokai sumažės, o galbūt net ir visiškai išnyks.
Vietiniai priešuždegiminiai preparatai (kortikosteroidai, kalcineurino inhibitoriai) naudojami atopinio dermatito gydymui, kai gydymas vien emolientais neveiksmingas. Šie vaistai pasižymi uždegimą mažinančiu poveikiu ir tepami ant pažeistos odos plotų. Šiuos vaistus vartokite taip, kaip nurodė gydytojas. Kai vietinis gydymas neefektyvus, gydytojas gali paskirti sisteminių (geriamų arba leidžiamų) vaistų. Tad jeigu pastebėsite, kad alergija kūdikiui nemažėja, būtinai apie tai turėtumėte pranešti specialistui.
Alerginis kontaktinis dermatitas – uždegiminė odos liga, atsirandanti tiesioginio kontakto su alergenu vietoje. Šį dermatitą gali sukelti metalai, kosmetikos priemonės, konservantai ir kt. Alerginį kontaktinį dermatitą padeda diagnozuoti odos lopo mėginiai. Gydoma vengiant kontakto su nustatytu alergenu, oda tepama emolientais, uždegimui sumažinti naudojami vietiniai priešuždegiminiai preparatai (kortikosteroidai, kalcineurino inhipitoriai).
Dilgėlinė – grupė ligų, kuriai būdingas bėrimas pūkšlėmis ir niežėjimas. Kartu gali būti ir gilesnių odos sluoksnių patinimas (angioedema). Bent kartą gyvenime dilgėlinė pasireiškia 12-23,5 proc. žmonių. Dilgėlinė ne visada yra susijusi su vaikų alergija. Vaikams dažniau pasitaiko ūminė dilgėlinė (kai bėrimas trunka iki 6 sav.), kuri dažniausiai būna susijusi su infekciniu susirgimu. Jei ūminė dilgėlinė pasireiškė pirmą kartą gyvenime, ištyrimas nereikalingas. Jei dilgėlinė yra lėtinė (tęsiasi daugiau nei 6 sav.), tiriama dėl galimų provokuojančių veiksnių (fizinių veiksnių, lėtinių infekcijų, skydliaukės patologijos, kitų ligų). 80 proc. atvejų lėtinės dilgėlinės priežastis lieka neaiški. Dilgėlinė gydoma šalinant provokuojančius veiksnius ir antros kartos (naujaisiais) antihistamininiais vaistais. Daugiau informacijos apie dilgėlinę rasite šiame straipsnyje: Dilgėlinė – priežastys, simptomai ir gydymas.
Siekiant išsiaiškinti, kas sukelia odos ligas, atliekami įvairūs alergenų tyrimai, tarp kurių yra minimas ir kraujo tyrimas alergijai nustatyti. Itin efektyvią diagnostiką siūlo Allergomedica klinika – čia atliekami molekuliniai alergijos tyrimai leidžia ypač tiksliai išsiaiškinti jos sukėlėjus.
Alergenų tyrimai turi daug privalumų, tačiau labiausiai tėvų dėmesį atkreipia tai, jog jie vaikams prieinama kaina gali būti atlikti skirtinguose Lietuvos miestuose. Tad jei norite pasirūpinti mažųjų sveikata ir Jus domina alergijos tyrimai Vilniuje, Kaune ar kituose miesteliuose, kviečiame kontaktų sąraše surasti arčiausiai namų esančią mūsų partnerių kliniką.
Alergologė ir klinikinė imunologė
Neringa Stirbienė
