Pasibaigus žydėjimo sezonui Jūsų alergijos simptomai gali sugrįžti atvėsus orams. Nors alergijos sukėlėjai skiriasi, alergijos stiprumas gali būti toks pat stiprus kaip vasarą ar pavasarį. Visi žinome, kad pavasarį tarp didžiausių alergijos sukėlėjų dominuoja medžių žiedadulkės, o vasarą – žolių žiedadulkės, tačiau kokie alergenai dominuoja rudenį ir žiemą? Siūlome susipažinti su alergenais, kuriuos šaltuoju sezonu dažniausiai diagnozuoja alergijos tyrimai.
Pelėsiai
Priešingai nei žiedadulkės, pelėsiai nemiršta su pirma šalna, o tik nustoja daugintis. Pelėsiai mėgsta šiltą ir drėgną aplinką. Namuose pelėsiai klesti tamsiose, blogai vėdinamose patalpose – vonios kambariuose, drėgnuose rūsiuose, skalbinių pintinėse, po virtuvės kriauklėmis. Lauke jie daugiausiai aptinkami rąstuose, rūsiuose, nukritusiuose lapuose, pūdymuose, šiauduose, šiene, kraike. Natūralioje aplinkoje žmogus susiduria su daugiau nei 100 skirtingų rūšių pelėsinių grybų. Simptomai, pasireiškiantys žmonėms, kurie yra alergiški pelėsiams, panašūs į kitus alergijos simptomus (varvanti, užburkusi nosis, ašarojančios, niežtinčios akys, kosulio, dusulio priepuoliai). Visi šie požymiai – ženklas, jog Jums reikalingi alergenų tyrimai ir specialistų konsultacijos.
Siekiant išvengti kontakto su pelėsiniais grybais siūloma:
- Gyvenamosiose patalpose labai svarbu kiek įmanoma labiau mažinti drėgmę. Svarbu, kad drėgmės būtų mažiau nei 50%.
- Virtuvėje ir vonios kambaryje svarbu įrengti kuo geresnę ventiliavimo sistemą.
- Stebėti, kad po tapetais ar kilimuose neįsiveistų pelėsis, o pastebėjus pelėsį – keisti kilimą, tapetus, nes jokios dezinfekavimo priemonės pilnai pelėsio neišnaikina.
- Lauke patartina vengti drėgnų vietų, tokių kaip: nukritusių lapų pūdymų, šiaudų, šieno. Patartina vengti šienavimo ir lapų graibstymo darbų.
Namų dulkių erkės
Tai viena iš dažniausiai pasitaikančių alergijos priežasčių. Būtent šiuos alergijos sukėlėjus labai dažnai nustato alergenų tyrimas. Šie mikroartropoidai plačiai paplitę visame pasaulyje ir gyvena patalynėje, kilimuose, baldų apmušaluose, minkštuose žaisluose. Vasaros laikotarpiu jos yra linkę apsigyventi šildymo ortakiuose. Taigi prireikus šilumos šį rudenį, būtinai išvalykite šildymo ortakius, kad dulkių erkutės nepatektų į aplinką.
Labiausiai paplitusios alergizuojančios naminių erkučių rūšys – Dermataphagoides farinae ir D. pteronyssinus. Tyrimas, atliktas Vilniaus miesto centrinėje poliklinikoje, parodė, kad net 38% tirtų vaikų buvo jautrūs Dermataphagoides farinae, o D. Pteronyssinus įsijautrinę buvo iki 50% tirtų vaikų. Svarbu paminėti tai, kad įsijautrinimas šiam alergenui yra įvardijamas kaip didžiausias bronchinės astmos išsivystymo rizikos faktorius. Taigi pastebėjus net ir minimalius simptomus, vertėtų kreiptis į specialistus – tinkama gydytojų priežiūra ir laiku atlikti alerginiai tyrimai padės išvengti rimtesnių komplikacijų.
Alergiškiems žmonėms, bei alergiškų vaikų tėvams rekomenduojama:
- Naudoti sintetinio pluošto pagalves, antklodes ir čiužinius.
- Kas savaitę skalbti patalynę ne žemesnėje nei 55 – 60 oC temperatūroje.
- Kilimą pakeisti medžio ar linoleumo danga.
- Namuose kiek įmanoma sumažinti minkštų baldų, bei dulkes kaupiančių daiktų kiekį.
Naminiai gyvūnai
Šiltakraujai naminiai gyvūnėliai gali suteikti mums ne tik daug džiaugsmo, tačiau ir sukelti rimtų sveikatos problemų. Prausdamiesi, laižydamiesi jie palieka seilių likučius ant savo kailiuko, kurie išdžiūvę plinta aplinkoje. Šiuose seilių likučiuose ir yra medžiagos, sukeliančios alergiją. Ypač didelių problemų sukelia katės, kurios dažniau nei kiti naminiai gyvūnėliai, mėgsta laižytis. Naminių gyvūnėlių alergenų taip pat aptinkama ir jų pleiskanose, plaukuose, šlapime. Svarbu paminėti tai, kad susidurti su gyvūnų alergenais galima ne tik tiesioginio, bet ir netiesioginio kontakto metu. Kačių ir šunų alergenai taip pat pasklinda ore bei gali prikibti prie drabužių, todėl nedidelės šių alergenų koncentracijos aptinkamos ir visuomeninės paskirties objektuose, kuriuose gyvūnėliai negyvena, taip parsinešate šių alergenų ir į savo pačių namus. Vis dėlto, pagrindinė prevencinė priemonė apsisaugoti nuo naminių gyvūnų alergenų – nelaikyti šių gyvunėlių savo gyvenamoje aplinkoje. Tačiau nevertėtų priimti skubotų sprendimų – jei turite augintinį ar apie jį jau seniai svajojate, alergijos tyrimai vaikams ir Jums patiems leis iš arčiau susipažinti su galimomis rizikomis ir, jei įmanoma, suteiks galimybę atrasti alternatyvų.
Europos alergijų baltojoje knygoje aprašyti trys pagrindiniai kovos su alergija žingsniai, iš kurių pirmasis – pašalinti alergizuojančią medžiagą iš savo aplinkos. To siekiant būtina tiksliai nustatyti, kuri ar kurios medžiagos, esančios kasdienėje žmogaus aplinkoje, provokuoja alergiją. Taigi, kol spėliojate ir nežinote, kuo sergate Jūs ar Jūsų vaikas, arba bandote įvairius vaistus, suteikiate savo ligai galimybę įsisiautėti ar pereiti į sveikatai pavojingą formą. Jei įtariate alergiją – išsitirkite. Kraujo tyrimas alergijai nustatyti neatims daug Jūsų laiko, tačiau taip užtikrinsite komfortišką savo ir mažųjų ateitį.
