Alergenų specifinė imunoterapija (ASIT) yra patvirtintas alergijų gydymo būdas, kurio metu ne tik sumažinami alergijos simptomai, bet ir gydoma alergijos priežastis. Gydymas ASIT trunka gana ilgai, bet gautas teigiamas rezultatas yra ilgalaikis, be to, yra sumažinama tikimybė išsivystyti astmai ir atsirasti naujiems įsijautrinimams. Prieš nusprendžiant pradėti gydymą imunoterapija, svarbu tiksliai žinoti įsijautrinimo šaltinį, taip pat labai svarbu tinkamai pasirinkti laiką, kada gydymas bus pradėtas. ASIT prieš žoles, medžius, piktžoles rekomenduojama pradėti šaltuoju metų laikotarpiu likus keliems mėnesiams iki augalo žydėjimo pradžios.
Kada ir prieš ką pradedamas gydymas ASIT?
Galimybė taikyti ASIT yra prieš dažniausiai žmones varginančius alergenus. Šiuo metu ASIT gali būti taikoma esant alergijai medžiams, žolėms, piktžolėms, taip pat namų dulkių erkėms, pelėsiams, šunims ir katėms. ASIT prieš namų dulkių erkes, pelėsius, šunis ir kates gali būti pradedama bet kuriuo metų laiku, kadangi išvardyti alergenai veikia įsijautrinusį organizmą ištisus metus, t.y. nėra sezoniškumo. Tuo tarpu sezoninę alergiją, kurią sukelia medžiai, žolės ir piktžolės, rekomenduojama pradėti gydyti esant šaltajam metų laikotarpiui, kai minėtų alergenų aplinkoje nėra. Laikotarpis įvairiuose literatūros šaltiniuose varijuoja, tačiau dažniausiai minima, kad imunoterapija galėtų būti pradedama 4 mėnesius prieš augalų žydėjimo pradžią.
Kodėl ASIT sezoninei alergijai gydyti geriau pradėti rudenį?
Kai jau žydi alergiją sukeliantys augalai ASIT yra nepradedama dėl svarbios priežasties. Alergenams specifinės imunoterapijos efektyvumas prieš žiedadulkes yra geresnis, kai gydymas yra pradedamas likus mažiausiai 4 mėnesiams iki augalo žydėjimo sezono pradžios. Imunoterapijos principas yra organizmo „pripratinimas“ prie alergeno, t.y. pacientui yra reguliariai duodama tam tikra alergeno dozė ir taip paciento imuninė sistema išmoksta alergeną toleruoti. Pirmoji imunoterapinė dozė gydant žiedadulkių sukeltą alergiją yra duodama pacientui, kai aplinkoje nėra jį veikiančio alergeno, todėl nesukeliamas simptomų paaštrėjimas. Jeigu pacientas būtų pradėtas gydyti, kai didelis kiekis alergeno jau ir taip veikia organizmą, t.y. kai ima žydėti augalas, simptomų paaštrėjimas būtų labai tikėtinas. Taigi viena ir labai svarbi priežastis, kodėl gydymas pradedamas rudenį, yra tai, kad rudenį alerginius simptomus sukeliančių žiedadulkių ore nėra.
Antroji priežastis yra susijusi su gydomosios – terapinės dozės pasiekimu. Kaip jau buvo minėta, ASIT metu pacientas yra veikiamas tam tikra alergeno doze. Gydymo pradžioje yra duodama maža alergeno dozė, kuri po truputį didinama iki tos ribos, kol pasiekiama terapinė alergeno dozė. Tik terapinė alergeno dozė yra efektyvi sukelti imuminę toleranciją, tai reiškia ji mums yra svarbi gydant alergiją. Terapinę alergeno dozę yra svarbu pasiekti iki prasidedant žiedadulkių sezonui. Todėl pradėjus gydymą rudenį, terapinė dozė bus pasiekta dar nepradėjus ore skraidydi alergiją sukeliančioms žiedadulkėms. Kadangi terapinė dozė yra veiksmiga sukelti imuninė toleranciją, todėl prasidėjus žiedadulkių sezonui alergijos simptomai jau turėtų būti mažesni, lyginant su praėjusiais metais, kai prieš žiedadulkių sezoną nebuvo taikyta imunoterapija.
Patiriant sezoninės alergijos simptomus ir nusprendus pradėti alergijos gydymą imunoterapija, svarbu tiksliai žinoti, kuriam augalui esate įsijautrinę, taip pat labai svarbu nustatyti įsijautrinimą molekuliniame lygmenyje. Turint išsamius alergijos tyrimų rezultatus, kartu su gydytoju Alergologu ir klinikiniu imunologu galima įvertinti ASIT galimybes ir parinkti pacietui tinkamiausią gydymą. Allergomedica klinikoje yra atliekami išsamūs alergijos tyrimai ir pacientus konsultuoja gydytojai Alergologai ir klinikiniai imunologai. Šiuo metu mūsų plačiausias ir inovatyviausias alergijų tyrimas yra Allergomedica MakroGardelė 283, apimanti didžiausią iki šiol prieinamą molekulinių alergenų paletę! Nusprendus kraujo tyrimus atlikti mūsų klinikoje, vertėtų žinoti, kad kraują alergijos tyrimams galima priduoti ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose esančiose mūsų partnerių įstaigose.
Straipsnio autorius: Justina Čerkasovienė, Medicinos biologė
Naudota literatūra: