Remiantis Amerikos alerginės astmos ir imunologijos akademija (angl. American Academy of Allergy Ashtma and Immunology) ir Pasaulio alergijos organizacija (angl. World Allergy Organization), alergija maistui yra įvardijama kaip pagrindinė priežastis, iššaukianti anafilaksines reakcijas. Grupė pagrindinių maisto alergenų ir jų produktų, dažniausiai sukeliančių anafilaksines reakcijas, yra apibrėžiami kaip „Didysis aštuonetas“ (angl. „The big eight“). Alergija žuviai - viena iš „Didžiojo aštuoneto“, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys.
Žuvis yra svarbi ne tik kaip nepakeičiamųjų aminorūgščių, polinesočiųjų riebalų rūgščių ir riebaluose tirpių vitaminų šaltinis visavertei mitybai, bet ir kaip potencialus alergenų šaltinis, įtrauktas į 2014 m. gruodžio 13 d. visoje Europos Sąjungoje įsigaliojusio reglamento dėl alergiją galinčių sukelti maisto produktų ženklinimo etiketėmis sąrašą. Nors tik nedidelis skaičius žuvies alergenų gali sukelti su imunoglobulinais E (toliau-IgE) susijusias imunines reakcijas, visi maisto produktai, kuriuose kaip sudedamoji dalis gali būti žuvis ar jos produktai (įskaitant ir perdirbtus, nors ir pakitusį pavidalą įgavusius maisto produktus, kurių gamybai naudotas žuvies kiekis buvo minimalus arba sunkiai apčiuopiamas) turi būti ženklinami remiantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reglamentų nuostatuose nurodytomis taisyklėmis.
Nepaisant plačios žuvų bioįvairovės (pasaulyje žinoma daugiau nei 30 000 atskirų kaulinių žuvų rūšių, iš jų Lietuvoje - tik 81 rūšis), dažniausiai žmonių vartojamos žuvies rūšys yra tik kelios – lašišinių, menkinių, ešerinių, silkinių, karpinių, šaminių, plekšninių šeimų žuvys (pav. 1).
1 pav. 7–ios dažniausiai vartojamos kaulinių žuvų šeimos ir pagrindiniai šeimų atstovai
Pasaulyje komerciškai prieinamų žuvies rūšių yra kur kas daugiau ir jų įvairovė priklauso nuo regiono – menkė ir lašiša viena populiariausių žuvų Europoje, Azijoje dažniau vartojamos žemesnę mitybinę vertę turinčios žuvys – daugiausiai karpinių šeimos žuvys specifinės žemynui – pvz. Azijos karpiai. Taigi, galima teigti, kad alergijos žuviai pasireiškimas populiacijoje priklauso nuo tame regione paplitusios maistui vartojamos žuvies ir jos suvartojamo kiekio. Alergija žuviai dažnesnė tose šalyse, kur suvartojama daugiau žuvies arba plačiai paplitusi žuvies perdirbimo pramonė.
Šiomis dienomis sparčiai keičiantis mitybos suvokimui, atsisakant mėsos ir vis dažniau pereinant prie žuvies ir jos produktų, alerginių reakcijų rizika taip pat palaipsniui didėja, todėl labai svarbi greita ir tiksli diagnostika.
Kas gali sukelti alerginę reakciją žuviai?
Šiuo metu yra apibūdinti maždaug 40-ies žuvies rūšių alergenai, tačiau detali alerginę reakciją sukeliančių molekulių analizė atlikta tik žuvims, kurių suvartojamas kiekis vienam žmogui yra didžiausias Europoje, t.y. menkės, lašišos, upėtakio, karpio ir tuno.
Priešingai nei alergija pienui ar kiaušiniams, kuri dažniausiai pasireiškia kūdikiams ir vaikams, alergija žuviai gali nepasireikšti iki suaugusiojo žmogaus amžiaus, tačiau tai nėra taisyklė. Įprastai alergija žuviai pasireiškia, kai organizmas reaguoja į žuvies baltymus. Literatūroje išskiriami žuvies produktai arba kitaip tariant sudedamosios dalys, kurios įsijautrinusiems žuviai asmenims gali būti potencialus alerginę reakciją išprovokuojantis veiksnys.
Žuvies mėsa
Pagrindinis žuvies alergenas yra viduląsteliniai raumenų baltymai – paprastai vadinama žuvies mėsa. Žuvis vartojama virta, kepta, sūdyta, marinuota arba kaip žalias produktas, tačiau alergeno gebėjimui suketi alerginę reakciją žuvies maisto produktų perdirbimas ar įvairus fizikinis apdorojimas ar cheminis poveikis įtakos neturi. To priežastis yra žuvų raumenyse randami vieni iš didžiausią baltymų dalį žuvyse sudarantys – parvalbuminai – mažos molekulinės masės, stabilūs ir todėl perdirbimui bei virškinimui atsparūs alergenai ir pagrindiniai, kurie yra atsakingi už alergines reakcijas žuviai. Vienoje 200 g. karpio ar silkės filės porcijoje randama iki 1 g. šių baltymų. Žuvies mėsoje taip pat randama ir kitų baltymų, tačiau jų kiekis yra žymiai mažesnis.
Paplitęs įsijautrinimas įvairioms žuvų rūšims yra siejamas būtent su pagrindinių žuvies mėsoje randamų baltymų - parvalbuminų kryžminėmis reakcijomis. Asmenys įsijautrinę parvalbuminams dažniausiai jaučia klinikinius simptomus vartojant įvairių žuvų rūšių produktus, kadangi šių baltymų gausu įvairiose žuvų rūšyse. Kai kuriais atvejais, alergiškų žuviai žmonių kraujyje randami specifiniai IgE antikūnai tik prieš unikalius, rūšiai specifinius parvalbuminus. Tokiems asmenims alerginė reakcija išsivysto tik suvartojus tam tikros žuvų rūšies.
Pagrindinis menkės alergeno komponentas – parvalbuminas Gad c 1 - pirmasis išskirtas žuvies alergenas ir laikomas alergijos žuviai pagrindiniu komponentu. Menkei alergiški asmenys dažniausiai yra įsijautrinę Gad c 1 baltymui. Tai labai stiprus alergenas, atsparus virškinimo sistemos fermentų poveikiui, aukštai temperatūrai, denatūruojantiems veiksniams bei pH pokyčiams.
Parvalbuminų kiekis reikšmingai skiriasi ne tik skirtinguose žuvies audiniuose, tačiau ir tarp skirtingų žuvies rūšių. Karpio ir silkės raumenyse galima rasti 100 kartų daugiau parvalbuminų nei skumbrėje ar tune. Dauguma žuviai alergiškų žmonių yra įsijautrinę būtent šiems baltymams.
Visai neseniai, 2013 m., buvo įvardinti ir aprašyti ir kiti žuvies alergenai – biocheminiu pavadinimu enolazės ir aldolazės, esančios menkės, lašišos ir tuno mėsoje. Šių fermentų gebėjimas išprovokuoti alerginę reakciją dar nagrinėjamas ir nepaisant to, kad šie baltymai yra mažiau stabilūs nei parvalbuminai, reikšmingam skaičius žuviai alergiškų žmonių randami specifiniai IgE būtent prieš šiuos alergenus bei taip pat tikėtinos kryžminės reakcijos tarp skirtingų rūšių žuvies - menkės, lašišos ir tuno.
Žuvies ikrai
Žuvų ikrai retai gali sukelti alergines reakcijas, tačiau visgi yra aprašomas ne vienas toks atvejis. Paprastai ikrai vartojami neapdoroti – t.y. žali. Literatūroje informacijos apie žuvies kiaušinėlių/ikrų alergenus yra nedaug, tačiau žinoma, kad baltymas vitelogeninas yra svarbiausias žuvies ikrų alergenas. Šis baltymas ir jo metabolitai yra pagrindiniai ir beveik vieninteliai baltymai žuvies ikruose, pasižymintys kryžminėmis reakcijomis tarp skirtingų žuvų rūšių ikrų. Svarbu: jei asmuo alergiškas žuvies ikrams, tai nereiškia, kad jis alergiškas ir žuviai, kurios ikrai alergizuoja. Asmenys alergiški ikrams, dažniausiai toleruoja žuvies mėsą ir atvirkščiai.
Žuvies želatina
Žuvies želatina – tai dalinės kolageno hidrolizės baltymas arba paprastai tariant – medžiaga, gaunama iš kolageno, esančio žuvies kauluose ir odoje. Šio baltymo (želatinos) gebėjimas sukelti alerginę reakciją dar nėra gerai išnagrinėtas. Žuvyje esanti želatina savo sudėtimi labai skiriasi nuo želatinos, randamos žinduoliuose, todėl kryžminių reakcijų tarp šių molekulių taip pat kol kas nėra pastebėta.
Želatina gali būti randama ne tik žuvies produktuose. Maisto ir farmacijos pramonės labai plačiai naudoja želatiną gaiviųjų gėrimų, saldainių, gelio kapsulių, vakcinų gamyboje ir kt. Vis dažniau želatina gaunama iš žinduolių pakeičiama į žuvies želatiną.
Žuvies kraujas
Žuvies kraujas ir kartu specifiniai kraujo baltymai naudojami maisto pramonėje kaip priedai ar perdirbimo tikslais, bet jie, kaip potencialus alergenas, daugiausiai paplitę žuvies perdirbimo įmonėse. Profesinė astma žuvų perdirbimo įmonėse siejama su kraujo baltymų aerozolizacija (procesas, kurio metu fizinė medžiaga paverčiama į mažas daleles, lengvai sklandančias ore – aerozolį) žuvų perdirbimo metu. Įtariama, kad žuvies kraujo serumo albuminas gali būti potencialus alergenas, tačiau to patvirtinimui dar trūksta duomenų.
Alergija žuviai ir alergija jūros gėrybėms
Alergiją žuviai labai svarbu atskirti nuo alergijos jūros gėrybėms (vėžiagyviams: omarams, krabams, krevetėms ir kt.) bei moliuskams (midijoms, austrėms, šukutėms, sraigėms ir kt.). Atsižvelgiant į didelį filogenetinio ryšio atstumą tarp žuvies ir kitų jūros gėrybių, kryžminės reakcijos mažai tikėtinos, nors ir galimos, tačiau alergija žuviai dar nereiškia, kad jūrų gėrybės taip pat sukels alergines reakcijas.
Įsijautrinimas atskiriems žuvies alergenams ir paplitimas
Šiai dienai epidemiologinių duomenų apie įsijautrinimą tam tikriems specifiniams žuvies alergenams trūksta, kadangi molekulinė alergenų diagnostika daug kur dar nėra prieinama. Alergija žuviai ir jos paplitimas taip pat autorių dažnai įvertinamas remiantis skirtingais kriterijais, tačiau preliminariais skaičiavimais šiek tiek mažiau nei 1 proc. visos pasaulio populiacijos yra alergiški žuviai. Atsižvelgiant, į tai, kad šiai dienai skaičiuojama daugiau nei 7,6 milijardo gyventojų, alergiškų žuviai, tai nėra mažas skaičius. Jei skaičiuotume alergijos žuviai paplitimą tarp atskirų grupių, tai didesnis procentas alergiškų žmonių pastebimas šalyse, turinčiose ilgas pakrantes su priėjimu prie jūros ir daugiausiai suvartojančiose žuvies bei žuvies apdirbimo pramonę išvysčiusiose šalyse.
Žmonės įsijautrinti žuvies baltymams gali netik suvartoję žuvies, tačiau ir po tiesioginio kontakto su oda ar įkvėpus žuvies garų verdant ar kitaip apdorojant žuvį. Profesinė astma pasireiškia nuo 7 iki 36 proc. darbuotojų pramoninėse žuvies perdirbimo įmonėse.
Kaip pasireiškia alergija žuviai?
Alergija žuviai pasireiškia klasikiniais maisto alergijoms būdingais simptomais ir dažniausiai iš karto ar praėjus minutėms po žuvies suvartojimo. Gali pasireikšti vietinės reakcijos, kaip:
- Burnos alergijos sindromas – BAS),
- Rinitas/konjunktyvitas,
- Bronchų spazmai,
- Kosulys,
- Dilgėlinė,
- Odos bėrimai,
- Skrandžio ar žarnyno veiklos sutrikimai (pykinimas, skrandžio skausmai, viduriavimas),
- Veido tinimas,
- Kai kuriems gali pasireikšti ūmi, sisteminė alerginė reakcija - anafilaksija.
Žuvies garų sukeliami simptomai paprastai primena astmos arba alerginės slogos simptomus.
Priklausomai nuo suvartoto žuvies kiekio ar asmens reaktyvumo žuviai, simptomai gali pasireikšti lengva forma ir tik vienoje kūno vietoje – pvz. dilgėlinis bėrimas kaklo, krūtinės, rankų, nugaros srityje arba gali apimti kelias organų sistemas – pvz. kvėpavimo ir virškinamojo trakto. Odos bėrimai gali pasireikšti ir negausiai atskirose viso kūno vietose. Visi klinikiniai simptomai ir sąsajos su alergenu – žuvimi turi būti vertinami gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo konsultacijos metu ir paskiriant tinkamus tyrimus bei simptomus kontroliuojantį gydymą. Tam ypač tinka molekuliniai alergijos tyrimai, kurie atliekami Allergomedica programos metu.
Kaip išvengti reakcijų, jei esu alergiškas žuviai?
Tuomet, kai alergenų tyrimai leidžia diagnozuoti įsijautrinimą žuviai, labai svarbi tinkama šios alergijos kontrolė. Norint išvengti alerginių reakcijų, labai svarbu vengti ne tik žuvies, tačiau ir jos produktų. Rekomenduojama visuomet skaityti etiketes maisto prekių parduotuvėje, o valgant viešose vietose prieš užsakant, maisto aptarnaujančio personalo ar virtuvės šefo, pasiteirauti apie ingredientus įeinančius į norimo užsisakyti patiekalo sudėtį. Atsižvelgiant į tai, kad žuvis yra labai stiprus alergenas ir net mažas alergeno kiekis gali išprovokuoti reakciją, rekomenduojama žuviai alergiškiems žmonėms nesilankyti žuvies restoranuose, nors tarp jų siūlomų patiekalų galima rasti ir mėsos patiekalų. Mėsa gali būti ruošiama ant to paties paviršiaus, kur prieš tai buvo ruošta ir žuvis – o to gali pakakti sukelti alerginę reakciją. Be to, tokiose vietose labai stipriai žuviai įsijautrinusiems asmenims kyla didelis pavojus įkvėpti verdamos žuvies garų, kas taip pat yra rizikinga.
Daugiau nei pusę asmenų alergiškų vienai žuvies rūšiai negali vartoti ir kitų rūšių žuvies dėl jau minėtų baltymų kryžminių reakcijų. Alergologai ir klinikiniai imunologai dažniausiai rekomenduoja vengti visų žuvies rūšių. Jei jums nustatyta alergija tam tikrai žuvies rūšiai, prieš pradedant vartoti kitos rūšies žuvis būtina pasikonsultuoti su savo gydytoju.
Kokių maisto produktų vengti?
Be tiesioginių žuvies produktų, vengti reikėtų ir kitų produktų, kurių sudėtyje aptinkama daugiau ar mažiau tam tikrų žuvies sudedamųjų dalių, kaip pavyzdžiui:
- Vorčesterio padažas (sudėtyje – ančiuviai),
- Barbekiu padažas (sudėtyje - Vorčesterio padažas),
- Cezario salotos, cezario salotų padažas (sudėtyje ančiuviai),
- Žuvies piršteliai (sudėtyje – tikrai yra daugiau ar mažiau žuvies),
- Kinų, indų ar tailandiečių patiekalai – net jei ir užsisakoma ne žuvies patiekalą – didelė užteršimo tikimybė,
- ir kt.
Šie maisto produktai gali būti gaminami ir be potencialaus alergeno, tačiau žuvies ir jos produktų gali būti visiškai netikėtose vietose. Kartais slaptasis ingredientas gali būti stiprios alerginės reakcijos priežastis. Reikia prisiminti, kad tiek fizikinis, tie cheminis žuvies apdorojimas alergeno gebos sukelti alerginę reakciją žuviai alergiškiems žmonėms nesumažina, todėl tiek virta, tiek kepta, tiek rūkyta, sūdyta ar džiovinta žuvis yra pavojinga.
O kaip žuvų taukai?
Jei asmuo alergiškas žuviai ir jos produktams, kyla klausimas ar vertėtų atsisakyti žuvų taukų kaip maisto papildo, kuris visapusiškai naudingas mūsų organizmui dėl polinesočiųjų riebalų rūgščių gausos. Turint omenyje tai, kad alergines reakcijas išprovokuoja baltymai esantys žuvyje, galėtume manyti, kad riebalų rūgštys alerginės reakcijos nesukels. Nepaisant to, labai svarbu pabrėžti, kad nors ir žuvų taukų gamybos procese baltymai yra švariai pašalinami iš žuvies taukų, visgi išlieka galimybė, kad apdorojimo metu nedidelė dalis baltymų pateks į žuvų taukus.
Remiantis Amerikos alerginės astmos ir imunologijos akademijos duomenimis yra aprašytas tik vienas anafilaksijos nuo žuvų taukų atvejis (2012 m.), tačiau net gi ir minėto atveju metu mokslininkai nerado reikšmingo koreliacinio ryšio tarp ūmios anafilaksinės reakcijos ir galimai žuvų taukuose esančių baltymų. Praktikoje taip pat atlikti tyrimai žuviai alergiškiems asmenims, atliekant odos dūrio bei provokacinius mėginius su skirtingų gamintojų žuvų taukų kapsulių turiniu – rezultatas taip pat neigiamas. Taigi, galima manyti, kad baltymai sukeliantys alergines reakcijas žuvų taukų gamybos metu tikrai kruopščiai pašalinami arba baltymo kiekis, likęs taukuose yra per mažas sukelti alerginę reakciją. Moksliniais įrodymais paremtų tyrimų šiuo metu nėra, todėl rekomenduojama žuviai alergiškiems žmonėms prieš vartojant žuvų taukus, pasikonsultuoti su gydytoju alergologu ir klinikiniu imunologu. Dauguma gamintojų ant žuvų taukų pakuočių rašo įspėjamąsias žinutes: „nevartoti jei esate alergiškas žuviai ir jūros gėrybėms“, todėl jų derėtų paisyti.
Nors alergija žuvies taukams, dėl mokslinių tyrinėjimų trūkumo, yra apibrėžiama kaip labai reta, visgi literatūroje rašoma, kad labai stipriai žuviai įsijautrinę asmenys, net gi palietę žuvų taukų kapsulę pajustų pirmuosius požymius, kaip dilgčiojimas, paraudimas, niežėjimas ir kt.
Daugeliui žuviai alergiškų žmonių žuvų taukai nesukelia jokių problemų, tačiau jei asmuo ypatingai jautrus žuviai ir žuvų taukuose esantys baltymų pėdsakai gali sukelti alergines reakcijas. Įsijautrinimo stiprumą padės nustatyti išsamus alergenų tyrimas.
Kaip diagnozuojama alergija žuviai?
Jau ne kartą esame girdėję, kad alergijos tyrimai vaikams bei suaugusiems suteikia galimybę išsamiai išanalizuoti šią ligą ir paskirti tinkamą gydymą, tačiau daugeliui vis dar kyla klausimų, kaip vyksta šis procesas.
Diagnozuojant alergiją žuviai renkama išsami anamnezė, atliekama objektyvi apžiūra, odos mėginiai bei specifinių IgE kiekio laboratoriniai tyrimai (pavyzdžiui Allergomedica programos metu yra tiriama pagrindinė lietuvių populiacijoje paplitusi žuvis menkė bei jos pagrindinis komponentas Gad c 1). Alergijai patvirtinti atliekamas provokacinis mėginys gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo priežiūroje gydymo įstaigoje. Duodamas nedidelis kiekis žuvies ir stebima paciento reakcija.
Taip pat reiktų atkreipti dėmesį, kad alergijos žuviai simptomai neretai klaidingai supainiojami su apsinuodijimo žuvimi požymiais, todėl išsamus ištyrimas yra būtinas. Mat kai kuriose žuvų rūšyse (skumbrė, tunas, silkė ir kt.) galima rasti bakterijų, kurios gamina didelius kiekius mūsų organizmui svetimų medžiagų. Jei prieš vartojimą žuvis yra netinkamai apdorojama arba laikoma ilgą laiką tos medžiagos gali sukelti alergijos žuviai būdingus simptomus – pykinimą, skrandžio skausmus, vėmimą, odos paraudimą, sunkumą kvėpuojant, bet tai nėra tikroji alergija žuviai. Šiuos simptomus gali sukelti ir žuvų parazitai – tokie kaip Anisakis simplex, dažnai aptinkamas žalioje žuvyje. Anisakiazė paplitusi šalyse, kur maistui naudojama daug žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos (šaldymas, sūdymas, marinavimas, rūkymas) jūros žuvies ir galvakojų moliuskų.
Alergijos žuviai gydymas
Alergija žuviai, priešingai nei alergija pienui ar kiaušiniams, nėra išaugama ir dažniausiai lieka visam gyvenimui. Alergijos žuviai gydymo nėra. Vienintelis saugiausias ir efektyviausias būdas – vengti alergeno. Visgi, pirmiausia turite būti tikri, kad vengiate būtent to alergeno, tad neabejotinai yra reikalingi alerginiai tyrimai.
Siekiami užtikrinti, kad kraujo tyrimas alergijai nustatyti būtų prieinamas visiems, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, todėl bendradarbiaujame su įvairiuose miestuose įsikūrusiomis klinikomis ir laboratorijomis. Tad jeigu įtariate, kad galite būti alergiškas žuviai, visus atsakymus leis surasti alergijos tyrimai, atliekami Vilniuje, Kaune ir kituose mūsų šalies miestuose.
Straipsnio autorius: Megė Černiauskienė, Medicinos biologė
Naudota literatūra:
- Aalberse R. C, Agache I, Asero R, Ballmer-Weber B et al. MOLECULAR ALLERGOLOGY. User‘s guide. European Academy of Allergy and Clinical Immunology, 2016.
- Kuehn A, Swoboda I, Arumugam K, Hilger Ch, Hentges F. Fish Allergens at a Glance: Variable Allergenicity of Parvalbumins, the Major Fish Allergens. Front Immunol. 2014; 5: 179. Prieiga: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4001008/.
- Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Informacijos apie alergiją ir netoleravimą sukeliančias medžiagas teikimas. Prieiga: http://vmvt.lt/node/912.
- Europos parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 „Dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004“.
- Allergy and Asthma Proceedings. Are fish oil supplements safe in finned fish–allergic patients?. Volume 29, Number 5, September-October 2008, pp. 528-529(2).
