Alergijos maistui paplitimas priklauso nuo amžiaus bei mitybos įpročių. Įvairių autorių duomenimis, alergija maistui stebima 8-10% vaikų. Dažniausiai, atsižvelgiant į vaiko amžių, šeimą ir šalies mitybos tradicijas, kiekvienas alergiškas vaikas yra jautrus skirtingiems maisto produktams. Literatūros duomenimis, Europoje kūdikiai ir maži vaikai dažniausiai būna alergiški karvės pieno ir kiaušinio baltymams, o vyresni vaikai – žuviai, jūros gėrybėms, riešutams [1]. Visgi, konkretūs rezultatai žinomi tik tada, kai mažylių tėvai kreipiasi pas specialistus ir jiems yra atliekami išsamūs alergijos tyrimai.
Alergijos maistui paplitimas priklauso ir nuo šalies gyventojų valgymo įpročių: alergija sojos baltymams dažnesnė Japonijoje, alergija žuviai – Skandinavijos šalyse, Ispanijoje, žemės riešutams – JAV, Didžiojoje Britanijoje, citrusiniams vaisiams – Izraelyje, Ispanijoje. Daugelio mokslininkų duomenimis, maisto alergenai – pienas, soja, kiaušiniai, kviečiai, riešutai, žuvis ir jūros gėrybės – apibūdinami kaip vieni pagrindinių, sąlygojančių alergiją maistui. Visi šie alergenai ir ne tik įeina į Allergomedica programos tyrimus. Europoje pagrindiniams maisto alergenams alergiškų vaikų yra nuo 0,1 – 6% [1].
Maisto alergenai – tai maisto produktų baltymai, galintys sukelti alergines reakcijas. Bet koks maisto produktas gali sukelti alergines reakcijas, tačiau kai kurie produktai alergizuoja dažniau, nors dar nėra išaiškintos tai sąlygojančios šių maisto produktų savybės. Termiškai apdoroti maisto produktai alergizuoja mažiau, nes karštis suardo kai kuriuos baltymus.
Kryžminės alerginės reakcijos
Dažnai alergija maistui, prasidėjusi paauglystėje ar suaugus, yra sąlygota įkvepiamųjų alergenų, kurie sukelia kryžmines alergines reakcijas maisto alergenams. Kartais stebimos kryžminės reakcijos tarp maisto alergenų ir žiedadulkių bei latekso antigenų. Yra aprašyta keletas sindromų, susijusių su žiedadulkėmis: žiedadulkių – maisto alergijos sindromas, latekso – vaisių – daržovių – riešutų sindromas, paukščio – kiaušinio sindromas (dažnai pasitaiko astma sergantiems, įsijautrinusiems paukščio antigenams), namų dulkių erkučių – jūros gėrybių (esant respiracinei alergijai namų dulkių erkutėms) (žr. lentelė Nr. 1) [2, 3].
Lentelė Nr. 1. Kai kurios kryžminės reakcijos tarp įkvepiamųjų ir maisto produktų alergenų
Kryžminės reakcijos taip pat vyksta ir tarp atskirų grupių bei skirtingų rūšių maisto produktų (lentelė Nr. 2) [2].
Lentelė Nr. 2. Kai kurios maisto produktų kryžminės reakcijos
Kūdikystėje alergija maistui dažnai yra pirmas pranašas fakto, kad mažylis turi konstitucinį polinkį sirgti atopinėmis ligomis. Jei suvalgius vieną produktą kelių minučių laikotarpiu pasireiškia būdingi alerginiai simptomai, galima įtarti alergizuojantį produktą.
Deja, vertinant, vien anamnezės duomenis įtartas alergenas patvirtinamas tik 30-40%. Pateikiami maisto produktai, nerekomenduojami ir rekomenduojami valgyti alergiškam vaikui, kai alergenas nėra tiksliai nustatytas (lentelės Nr. 3 ir Nr. 4) [2].
Lentelė Nr. 3. Maisto produktai, nerekomenduojami alergiškam vaikui
Lentelė Nr. 4. Maisto produktai, rečiausiai sukeliantys alergines reakcijas
Kai kurie autoriai nurodo, kad ribojant alergizuojančius maisto produktus ir tik vėliau įvedant papildomą maistą kūdikiams, galima išvengti alergijos. Tačiau keleto iki klinikinių ir klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad ankstyvas įvedimas neturi neigiamo poveikio ir netgi gali apsaugoti nuo alergijos atsiradimo bei paspartinti tolerancijos atsiradimą [4]. Be to, griežtas maisto įvairovės ribojimas gali turėti įtakos nepakankamam maistinių medžiagų suvartojimui, augimo sulėtėjimui ir mitybos problemų atsiradimui [5]. Tad po to, kai atliktas alergenų tyrimas leidžia diagnozuoti įsijautrinimą tam tikriems produktams, labai svarbu pasirūpinti tinkama, visaverte vaiko mityba.
Alergijos maistui dietoterapija
Alergijos maistui dietoterapija – tai maisto alergeno pašalinimas, teisingas maisto produktų pasirinkimas bei pakeitimas vaiko dietoje.
Skiriant dietą negalima pamiršti apie galimus „paslėptus“ alergenus ir kryžmines alergines reakcijas, kurios būna ne tik tarp atskirų maisto produktų, bet ir tarp inhaliacinių ir maisto alergenų. Alergiškiems vaikams, kuriems nustatyti alergizuojantys maisto produktai, rekomenduojama skirti individualią, subalansuotą, pakaitinę dietą. Šios dietos principas – vaiką alergizuojančius maisto produktus pakeisti kitais, nealergizuojančiais maisto produktais, atsižvelgiant į pagrindinių maisto produktų maistinių medžiagų kiekį ir energinę vertę (lentelė Nr. 5, 6) [2, 3].
Lentelė Nr. 5. Maisto produktų ir patiekalų pakeitimai alergiškų kūdikių dietoje
60
Lentelė Nr. 6. Maisto produktų ir patiekalų pakeitimai alergiškų vaikų dietoje
105/5
Arbata su cukrumi ir Bananas
140
Lentelėse Nr. 7 ir 8 pateikiamas sveiko ir alergiško įvairiems maisto produktams kūdikio pavyzdiniai dienos valgiaraščiai [3].
Lentelė Nr. 7. Sveiko kūdikio dietos (8-12 mėn.) pavyzdinis valgiaraštis
Lentelė Nr. 8. Kūdikių, alergiškų karvės pienui, grikiams, kviečiams, vištienai, morkoms, bananui, dietos (8-12 mėn.) pavyzdinis valgiaraštis
Alergijos maistui gydymas yra kompleksinis, susidedantis iš dietoterapijos ir medikamentinio gydymo. Labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti alergiją maistui. Ankstyvas maisto alergijos išaiškinimas apsaugo kūdikius ir mažus vaikus nuo nereikalingų empirinių griežtų dietų, kurios gali sąlygoti nepakankamą mitybą bei blogesnį fizinį vystymąsi, pagerina vaiko klinikinę būklę bei atlieka antrinės profilaktikos vaidmenį, apsaugant nuo tolesnės alergijos maistui vystymosi. Tad jeigu pastebėję pirmuosius sunerimti verčiančius požymius kreipsitės į specialistus ir alergijos tyrimai vaikams bus laiku atlikti, tikėtina, kad ligos eigą pavyks kur kas lengviau sukontroliuoti.
Itin išsamūs ir mažiesiems tinkami alergenų tyrimai atliekami pasirinkus Allergomedica programą. Šiuo atveju ypač didelis privalumas yra tai, jog didžiąją dalį informacijos gauti ir pateikti galima nuotoliniu būdu – internetu galite pasirinkti patogiausią vietą, kur turėtų būti atliktas kraujo tyrimas alergijai nustatyti, užpildyti anketą ir sulaukti atsakymų bei specialistų rekomendacijų. Tad tokie alergijos tyrimai Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose yra itin efektyvūs ir taupantys Jūsų laiką.
Literatūra:
- Nwaru B. I., Hickstein L., Panesar S. S. et al. Prevalence of common food allergies in Europe: a systematic review and meta-analysis. Allergy, 2014 Aug;69(8):992-1007.
- Labanauskas, R. Rokaitė. Vaikų dietologija. Kainas, 2009.
- Rokaitė. Maisto alergenų įtaka ir dietoterapijos reikšmė atopiniu dermatitu sergantiems vaikams. Daktaro disertacija. Kaunas, 2006.
- Vandenplas Y., Abuabat A., Al-Hammadi S. et al. Middle east consensus statement on the prevention, diagnosis, and management of cow’s milk protein allergy. PediatrGastroenterolHepatolNutr. 2014 Jun;17(2):61-73.
- Boyce JA, Assa‘ad A., Burks AW, Jones SM, Sampson HA, Wood RA, et al. NIAID-Sponsored Expert Panel. Guidelines for the Diagnosis and Management of Food Allergy in the United States: Summary of the NIAI-Sponsored Expert Panel Report. J Allergy ClinImmunol. 2010;126:1105-1118.
