Atopinis dermatitas yra lėtinė arba nuolat pasikartojanti uždegiminė odos liga, kuriai būdingas intensyvus odos niežėjimas, sausumas ir bėrimai. Pasireiškimas priklauso nuo amžiaus. Labiausiai varginantis simptomas yra odos niežėjimas, kuris neigiamai veikia tiek pacientų, tiek jų artimųjų gyvenimo kokybę. Tuomet, kai nustatomas atopinis dermatitas, kaip gydyti – vienas dažniausiai pacientams kylančių klausimų. Atopinio dermatito gydymas yra pakopinis ir priklauso nuo dermatito sunkumo pakopa keičiama aukštyn ar žemyn.
Bazinis atopinio dermatito gydymas apima optimalią odos priežiūrą, reguliariai naudojant emolientus, identifikuojant ir vengiant specifinių bei nespecifinių dirginančių veiksnių. Pirmo pasirinkimo vaistai gydyti atopinį dermatitą yra vietiniai kortikosteroidai. Jie yra tepalo, kremo ar emulsijos pavidalo, todėl kiekvienam pacientui galima parinkti tinkamiausią vaisto formą. Atopinio dermatito gydymui gali būti naudojami ir vietiniai kalcineurino inhibitoriai, antibakterinis gydymas, antihistamininiai vaistai (niežuliui slopinti). Sunkaus atopinio dermatito atvejais, kai neefektyvus vietinis gydymas, skiriamas sisteminis gydymas (geriamieji vaistai). Taigi atopinio dermatito gydymas iš esmės priklauso nuo simptomų ir individualių paciento poreikių.
Bazinis atopinio dermatito gydymas
Sausa oda yra vienas pagrindinių atopinio dermatito simptomų. Todėl bazinis atopinio dermatito gydymas turėtų apimti optimalią odos priežiūrą, padedančią išlaikyti odos barjerinę funkciją ir drėgnumą, reguliariai naudojant emolientus, identifikuojant ir vengiant specifinių bei nespecifinių dirginančių veiksnių. Nespecifiniai dirgikliai yra stresas, karštis, cheminiai veiksniai (optiniai balikliai, liekantys audinyje po skalbimo, skalbikliai, nepilnai išskalauti plaunant drabužius ar patalynę, netinkamo pH odos priežiūros priemonės), mikroorganizmai, tabako dūmai, užterštas aplinkos oras. Nespecifiniai dirgikliai gali būti ir drabužiai pvz., pasiūti iš dirginančios ir neleidžiančios odai kvėpuoti sintetinės medžiagos ar vilnos. Muilas ir karštas vanduo maudantis duše ar vonioje taip dirgina atopiniu dermatitu sergančiųjų odą. Reiktų maudytis trumpai (iki 5 min.) vidutiniškai šiltame vandenyje, naudojant švelnius prausiklius, kurių pH 5,5-6,0, padedantis išsaugoti odos hidrolipidinę plėvelę. Specifiniai dirgikliai yra maisto, įkvepiami ar kontaktiniai alergenai, kuriems pacientas yra sensibilizuotas. Jie nustatomi atliekant alergologinį ištyrimą, tačiau reikia pastebėti, kad ne visuomet juos įmanoma nustatyti, nes daliai pacientų
atopinis dermatitas vystosi dėl nealerginių priežasčių. Visgi, jei priežastys yra alerginės, jas nustatyti leis alergenų tyrimas.
Emolientai naudojami be pertraukos, kiekvieną dieną, tiek kartų per dieną, kiek reikia, net jei odoje bėrimų nėra. Pagal riebalų ir vandens santykį sudėtyje emolientai skirstomi į losjonus, kremus ir tepalus. Mažiausiai riebalų yra losjonuose, jie skysčiausi, vidutinis kiekis – kremuose, o daugiausia – tepaluose, kurie yra patys kiečiausi pagal savo konsistenciją. Atstatydami odos barjerą ir drėgmę, jie mažina niežėjimo pojūtį, odos jautrumą dirgikliams, prireikia mažiau vaisto. Tad jeigu nustatomas atopinis dermatitas, gydymas dažniausiai prasideda nuo visų šių veiksnių.
Gydymas vietiniais gliukokortikosteroidais
Dažnai vien emoliento neužtenka. Tokiu atveju, pirmo pasirinkimo vaistai yra vietiniai gliukokortikosteroidai. Jie mažina odos uždegimą ir su tuo susijusius simptomus (bėrimus, niežėjimą, nemigą). Pagal stiprumą gliukokortikoidai skiriami į keturias grupes: I grupė – silpni, II – vidutinio stiprumo, III – stiprūs, IV – labai stiprūs.
Atopinio dermatito pakopinis gydymas:
| Sunkus, atsparus gydymui AD
|
IV | Sisteminis gydymas fototerapija ar imunosupresantai geriamieji gliukokortikoidai ir/arba imunosupresantai. |
| Vidutinio sunkumo ir sunkus AD | III | Vidutinio stiprumo / stiprūs išoriniai geriamieji gliukokortikoidai ir /ar kalcineurino inhibitoriai + antihistaminiai |
| Lengvas vid. AD | II | Silpni/ vidutinio stiprumo išoriniai geriamieji gliukokortikoidai ir / ar kalcineurino inhibitoriai |
| Sausa oda | I | Pagrindinis gydymas: tepti emolientais, vengti dirgiklių, nustatyti ir selektyviai vengti individualių provokuojančių veiksnių. |
Pasirinkimas, kaip gydyti atopinį dermatitą, priklausys ir nuo ligos pakopos. Lengvam atopiniam dermatitui gydyti rekomenduojama nedidelį kiekį vietinio gliukokortikoido tepti 2-3 kartus savaitėje bėrimus ir nepažeistus odos plotus, kur linkę atsirasti, kartotis bėrimai (per mėnesį suvartojama maždaug apie 15 g naujagimiams, 30 g vaikams ir iki 60-90 g paaugliams ir suaugusiems), vartojant emolientus tiek dažnai, kiek reikia. Tokia taktika leidžia kontroliuoti atopinį dermatitą, o toks gliukokortikoidų kiekis neturi sisteminio ir vietinio nepageidaujamo poveikio. Tai vadinama „proaktyviu“ gydymu.
Sunkiam atopiniam dermatitui gydyti rekomenduojami II-os ir III-ios grupės vietiniai gliukokortikoidai. Niežėjimas yra pagrindinis simptomas, vertinant atsaką į gydymą vietiniais gliukokortikoidais. Kol niežėjimas neišnyko, gliukokortikoidų dozės mažinti nereikėtų. Dozė turėtų būti mažinama palaipsniui, siekiant išvengti ligos atkryčio. Vietinių gliukokortikoidų kiekį galima mažinti, naudojant silpnesnius preparatus arba to pačio stiprumo preparatą, retinant tepimo dažnį (pvz., kas antrą dieną).
Vietiniai gliukokortikoidai turi būti tepami ant sudrėkintos odos, ypač jei naudojami tepalai. Pirmiau tepamas emolientas, o po 15 min. gliukokortikoido preparatai.
Kitas atopinio dermatito gydymas
Vietiniai kalcineurino inhibitoriai (ELIDEL) pasižymi priešuždegiminiu poveikiu ir tinkami lengvam ir vidutinio sunkumo atopiniam dermatitui gydyti. Tinka toms kūno vietoms, kuriose oda yra plona (veido srities bėrimams, bėrimams raukšlių srityse), kadangi nesukelia odos atrofijos. Skiriami vaikams nuo 2 m. amžiaus ir suaugusiems. Dažniausias nepageidaujamas poveikis yra paeinantis deginimo, karščio pojūtis po ~5 min. nuo užtepimo, trunkantis iki 1 val. ir praeinantis savaime. Dažniausiai pasireiškia pirmomis vartojimo dienomis ir praeina per pirmąją vartojimo savaitę. Gydantis vietiniais kalcineurino inhibitoriais rekomenduojama naudoti apsaugos nuo saulės priemones.
Antihistamininių vaistų poveikis niežėjimui, sergant atopiniu dermatitu yra labai ribotas. Didesnę reikšmę turi pirmos kartos antihistamininiai vaistai (tavegilis) dėl savo sedacinio poveikio. Jie gali būti naudojami trumpai, kartu su vietiniu gydymu, esant atopinio dermatito paūmėjimui. Neseduojantys (centrinės nervų sistemos neveikiantys), antros kartos antihistaminiai vaistai niežėjimui, sergant atopinio dermatito, didesnės įtakos neturi, bet gali būti naudingi kartu esančioms gretutinėms ligoms (alerginiam rinokonjunktyvitui, dilgėlinei) gydyti. Tais atvejais, kai nustatomas atopinis dermatitas kūdikiui, gydymas pritaikomas jiems tinkančiais preparatais ar, priklausomai nuo pakopos, rekomenduojami baziniai metodai.
Nors atopiniu dermatitu sergančiųjų oda dažnai būna kolonizuota bakterijomis (S. aureus), tačiau sisteminiai antibiotikai įtakos odos būklei neturi tol, kol odoje nėra vizualių superinfekcijos požymių. Vietiniai gliukokortikoidai ir kalcineurino inhibitoriai mažina odos kolonizaciją S.aureus. Trumpas sisteminių antibiotikų kursas naudingas tokiu atveju, jei yra aiškūs bakterinės infekcijos požymiai odoje.
Sunkiais atopinio dermatito atvejais, esant paūmėjimams ir nepadedant vietiniam gydymui, gali būti skiriami sisteminiai (geriamieji) gliukokortikoidai trumpu kursu (iki 1 savaitės).
Fototerapija yra antros eilės atopinio dermatito gydymas suaugusiesiems. Labiau tinka gydyti lėtiniams, niežtintiems odos pažeidimas. Netinkamas ūmioje atopinio dermatito stadijoje (išskyrus UVA1 spindulius) ir pacientams, kuriems atopinis dermatitas paūmėja nuo UV spindulių (pvz., vasaros metu). Būtinai kartu naudojami emolientai ir vietiniai gliukokortikoidai. Vaikams iki 12 m. amžiaus fototerapija neskiriama. Svarbu paminėti ir tai, jog šią ligą gali sukelti ir įsijautrinimas tam tikriems alergenams, tad šiuo atveju pagelbėti gali ir juos identifikuojantys alergijos tyrimai. Tais atvejais, kai kraujo tyrimas alergijai nustatyti nurodo konkrečius sukėlėjus, patartina vengti tolimesnio kontakto su jais. Visgi, labai svarbu įsitikinti, kad Jūsų pasirinkti alergenų tyrimai bus profesionalūs ir išsamūs – jei norisi tikslumo, turėtumėte iš arčiau susipažinti, kas yra molekuliniai alerginiai tyrimai, leidžiantys detaliai išanalizuoti visus alergenų komponentus.
Tokie alergijos tyrimai vaikams ir suaugusiems atliekami Allergomedica klinikoje. Siekiame užtikrinti programos prieinamumą ir kitų miestelių gyventojams, tad jeigu Jus domina alergijos tyrimai Vilniuje, Kaune ar kitose Lietuvos vietovėse, lengvai surasite netoli Jūsų įsikūrusią mūsų partnerių kliniką.
Parengė: gyd. Kotryna Linauskienė, gyd. Neringa Stirbienė
