Šiandien įprasta girdėti, kad dažnas yra alergiškas žiedadulkėms, šuns ar katės pleiskanoms, dulkių erkėms, riešutams, ar jūros gėrybėms, tačiau alergija saulei, arba taisyklingiau alergija ultravioletiniams (UV) saulės spinduliams pasitaiko ne taip jau ir dažnai. Mokslininkai vis dar aiškinasi alergijos saulei – o tiksliau vadinamų fotodermatozių – mechanizmus. Fotodermatozės – tai odos ligos, kurias sukelia ar provokuoja ultravioletiniai saulės spinduliai (daugiausiai UVA).
Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) klimatologijos skyriaus duomenimis Lietuvoje per metus būna tik 1400-1900 saulėtų valandų, kai tuo tarpu pietų Europoje iki 4000 val./metus, todėl Lietuvos gyventojų, mėgstančių atostogas praleisti šiltuose kraštuose kiekvienais metais sparčiai daugėja. Neretai atostogaujantys šiltose šalyse, susiduria su nemaloniomis odos problemomis, kurių prieš tai niekada nėra turėję. Dažniausiai po saulės poveikio jautresniems asmenims pasireiškia odos bėrimai, rečiau neišvengiama ir rimtesnių pasekmių – skausmingos dilgėlinės, prasidedančios įkyriu odos niežėjimu, kuris vėliau pereina į odos paburkimus, primenančius odos nudilginimą. Nors ši problema visuomenėje vadinama alergija saulei, šiuos simptomus iš tikrųjų gali sukelti ir kelios skirtingos tuo pačiu metu veikiančios sąlygos, kurios, kitaip tariant, ne visada yra priskiriamos prie alergijų. Norint išvengti sveikatą žalojančių pasekmių, labai svarbu tikrąją saulės alergiją atskirti nuo vadinamųjų pseudoalergijų. Tai leidžia padaryti paciento būklės ir alergijos tyrimai.
Mokslinėje literatūroje yra išskiriama iki 20-ties skirtingų (nuo lengvesnių iki gyvybei pavojingų) fotodermatozių tipų. Kai kurios yra dažnesnės nei kitos. Retesnės fotodermatozės išprovokuojamos jau viena ar kita liga sergantiems asmenims, kaip pvz. sergantiems autominunėmis ligomis (pvz. lupus erythematosus arba kitaip raudonąja vilklige) ar įvairiomis kitomis lėtinėmis odos ligomis, kurių odos būklė pablogėja saulės poveikyje.
Dažniausiai pasitaikančios fotodermatozės: polimorfinė šviesos dermatozė, saulės spindulių inicijuota dilgėlinė, fototoksinis dermatitas, fotoalerginis dermatitas.
Polimorfinė šviesos dermatozė
Polimorfinė šviesos dermatozė yra viena labiausiai paplitusių idiopatinių fotodermatozių, kuri paveikia 10-20 proc. populiacijos, bei Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų populiacijose dažniau pasireiškianti moterims (santykiu 9:1 su vyrais). Esant šiai dermatozei pacientams individualiai būdingas monomorfinis (vieno rūšies bėrimų pasireiškimas), tačiau vertinant tarp pacientų – klinikinis simptomų pasireiškimas labai skiriasi (bėrimas gali pasireikšti kaip dėmės, mazgeliai, plokštelės, pūslelės) kaip jau ir pasako pats šios dermatozės pavadinimas.
Polimorfinė šviesos dermatozė dažniausiai pasireiškia pavasarį arba ankstyvą vasarą, kuomet po žiemos gauname nemažą saulės spindulių dozę, tačiau šiandien, esant masinei turistų migracijai į saulėtuosius kraštus, polimorfinę šviesos dermatozę jau galima vadinti visus metus besitęsiančia problema. Odos pažeidimai pasireiškia praėjus kelioms valandoms ar dienoms po ultravioletinių saulės spindulių (UV) poveikio saulės paveiktose odos vietose – dažniausiai veido, kaklo, dekoltė, rankų srityje.
Polimorfinės šviesos dermatozės gydymas
Remiantis 30 metų trukusiais stebėjimo tyrimais, galima šią dermatozę vadinti lėtine IV tipo padidėjusio jautrumo reakcija, kuri gali būti išgydoma, kontroliuojama arba gali tęstis visą gyvenimą. Be visų standartinių apsaugos priemonių – tinkamų kremų nuo saulės, apsauginių akinių bei tinkamų drabužių, šios dermatozės kontrolei dažniausiai skiriami vietiniai kortikosteroidai, tačiau kaip efektyviausia profilaktikos priemonė rekomenduojamas gydymas UVA ar UVB spinduliais - fototerapija (procedūras būtina pradėti likus 4-6 savaitėms iki numanomo UV saulės spindulių poveikio).
Saulės spindulių sukelta dilgėlinė (šviesos dilgėlinė, fotoalerginė dilgėlinė)
Saulės spindulių inicijuota dilgėlinė – tai fizinio poveikio, reta, ūmi dilgėlinio tipo reakcija, pasireiškianti minučių eigoje po UV saulės ar dirbtinių spindulių poveikio. Tai yra tikroji alergija saulei, kurios metu reakciją gali sukelti tiek UVA, UVB, UVC spindulių spektrai. Spinduliuotė organizme absorbuojama endogeninio bioaktyvaus junginio chromoforo, ko pasekoje epidermyje susidaro nauji fotoalergenai, kurie inicijuoja pirminį su IgE susijusį imuninį atsaką prieš minėtą alergeną. Fotoalergenas - šviesos poveikyje atsiradęs antigenas, galintis organizme sukelti alerginių antikūnų gamybą dėl žmogaus organizmo, jo ląstelių ir audinių padidinto jautrumo šviesos poveikiui. Vėlesnis (kadangi reikalinga pakartotinė ekspozicija su fotoalergenu) to paties spinduliuotės šaltinio poveikis inicijuoja pakartotinę fotoalergeno gamybą, prieš kuriuos imuninė sistema pradeda gaminti spec. IgE, surišančius mastocitus (putliąsias ląsteles), ko rezultate pasireškia dilgėlinė. Taigi, saulės spinduliuotės inicijuota dilgėlinė yra susijusi su IgE, tais pačiais imunoglobulinais, kurie atlieka pagrindinį vaidmenį daugelyje alerginių reakcijų.
Priešingai nei polimorfinės šviesos dermatozės atveju, saulės inicijuotos dilgėlinės arba tikrosios alergijos saulei metu pasireiškia ne pavienis bėrimas, tačiau labai skausminga bei po visą kūną išplitusi dilgėlinė, kuri prasideda stipriu niežėjimu. Nors ši dilgėlinė pasitaiko retai, tačiau jei paveikiamas didelis odos plotas, gali išsivystyti netgi anafilaksinė reakcija, todėl deginimasis saulėje šiems pacientams yra griežtai nerekomenduojamas.
Saulės spindulių inicijuotos dilgėlinės gydymas
Tuomet, kai alerginiai tyrimai leidžia teigti, jog dilgėlinę inicijavo saulės spinduliai, gydymas skiriamas dažniausiai antihistamininiais vaistais bei vietiniais steroidiniais tepaliukais. Taip pat, gali būti skiriama fototerapija, norint sukelti toleranciją spinduliuotei. Fototerapija šios dilgėlinės gydymui sukelia laikiną klinikinių simptomų pagerėjimą dėl putliųjų ląstelių išsekimo (nuolatinės cheminių mediatorių gamybos).
Fototoksinis ir fotoalerginis dermatitas
Alergiją saulei gali sustiprinti tam tikri vaistai bei įvairios cheminės medžiagos, naudojamos kosmetikos gamyboje – tai yra egzogeninių (išorinių) priežasčių sukeltos fotodermatozės. Tokios reakcijos gali būti skirstomos į fototoksines ir fotoalergines reakcijas. Pastarųjų etiologija atitinka visus alerginių reakcijų kriterijus, tuo tarpu fototoksinės reakcijų etiologija yra ne imuninės kilmės. Abiejų minėtų reakcijų metu cheminės medžiagos įjautrina odą UV saulės spinduliams, todėl alergija saulei gali prasidėti labai staiga ir po trumpo ekspozicijos su oda laiko, o nebevartojant tam tikrų, reakciją išprovokavusių, medžiagų – jautrumas po kurio laiko pranyksta.
Fototoksinės reakcijos išsivysto dėl saulės spindulių poveikyje aktyvuotų ląstelių membranų paviršiaus sudedamųjų dalių žalingo poveikio. Tuo tarpu, fotoalerginės reakcijos yra ląstelinis imuninis atsakas prieš saulės spindulių aktyvuotus junginius (fotosensibilizuojančias medžiagas) patekusius ant odos. Dažniausiai tokią reakciją sukelia saulės apsauginiai kremai bei odos priežiūros priemonės. Fototoksinės reakcijos ir yra dažniausiai pasitaikančios fotodermatozės, kurių pasekoje dėl saulės spindulių poveikio bei tam tikrų paraleliai naudojamų vaistų išsivysto stiprus organizmo atsakas saulės nudegimui (žr. 1 lentelė).
1 lentelė. Pagrindiniai fototoksinių ir fotoalerginių reakcijų skirtumai.
| Požymis | Fototoksinės reakcijos | Fotoalerginės reakcijos |
| Paplitimas | Didelis | Mažas |
| Reakcijos pradžia po saulės spindulių poveikio | Minutės – valandos | 24-72 valandos |
| Reakcijai išsivystyti būtina pakartotinė ekspozicija alergenu (reakciją sukeliančia medžiaga) | Ne | Taip |
| Pasireiškimas | Tik saulės paveiktos odos vietos | Saulės paveiktos odos vietos; gali išplisti ir nepaveiktose odos vietose |
| Klinikinė išraiška | Labai stiprus nudegimas saulėje | Dermatitas |
| Imunologinis pagrindas | Ne | Taip, IV tipo padidėjusio jautrumo reakcijos |
Tiek fototoksinės, tiek fotoalerginės reakcijos dažniausiai išprovokuojamos tam tikrų medžiagų (tiek išoriškai naudojamų, tiek geriamų) ir saulės poveikio. Yra skaičiuojama daugiau nei 100 įvairių medžiagų, kurios saulės poveikyje gali išprovokuoti tam tikrus odos pažeidimus. Juos identifikuoti gali alergenų tyrimai.
Fototoksinių reakcijų metu būdingas skausmas, paraudimas, uždegimas ir kartais rudi ar melsvai pilki odos lopinėliai saulės spindulių paveiktose vietose. Šie simptomai panašūs į nudegimo saulėje simptomus, tačiau reakcija skiriasi nuo nudegimo saulėje, kadangi fototoksinių reakcijų metu reakcijai išsivystyti asmuo turi būti vartojęs tam tikrus geriamuosius vaistus (tokius kaip tetraciklinai ar diuretikai) ar chemines medžiagas arba ant odos naudojęs tam tikrus tepalus, parfumeriją. Kai kurios daržovės ar vaisiai (petražolės, salierai ar laimas) gamina tam tikrus organinius junginius – vadinamus furokumarinais. Šias medžiagas dėl jų toksiškumo gamina įvairios augalų rūšys kaip apsaugos priemonę prieš augalėdžius. Būtent šių medžiagų sąlytis įjautrina žmogaus odą UV saulės spindulių poveikiui. Tokia reakcija vadinama fitofotodermatitas. Visos fototoksinės reakcijos pasireiškia tik tose odos vietose, kurios buvo paveiktos saulės ir dažniausiai pasireiškia praėjus kelioms valandoms po ekspozicijos.
Fotoalerginių reakcijų metu pasireiškia paraudimas, pleiskanojimas, niežėjimas, kartais pūslelės ar dėmelės panašios į dilgėlinę. Šio tipo reakcijos gali būti sukeltos losjonų po skutimosi, apsauginių kremų nuo saulės ar odos priežiūros priemonių poveikyje. Medžiagos, sukelti fotoalergiją gali tik tuomet, kai žmogus yra paveikiamas UV spindulių (nes saulės spinduliai išprovokuoja minėtas medžiagas sukelti fotoalergiją). Reakcijos metu gali būti paveikiamos ir tos odos vietos, kurios nebuvo paveiktos saulės ir dažniausiai pasireiškia po 24 - 72 val.
Veiksmingiausias būdas išvengti fototoksinio ar fotoalerginio dermatito yra pavojingų bioaktyvių medžiagų prevencija – t.y. cheminių junginių (vaistų, kosmetikos priemonių, parfumerijos), galinčių išprovokuoti alergijos saulei pasireiškimą, vengimas. Dauguma medžiagų gali sukelti tiek fototoksines tiek fotoalergines reakcijas (žr. 2 lentelė).
2 lentelė. Pagrindinių moksliškai įrodytų fotosensibilizaciją (jautrumą tiesioginiams saulės spinduliams) galinčių sukelti medžiagų grupių sąrašas:
| Raminamieji: Alprazolamas |
Diuretikai: Furozemidas, Tiazidiniai diuretikai (tiazidai) |
| Antibiotikai: Sulfonamidai, Tetraciklinai, Trimetoprimas |
Vaistai spuogų (acne) gydymui (geriami): Izotretinoinas |
| Antidepresantai: Tricikliai antidepresantai (amitriptilinas, anafranilis, imipraminas, doksepinas ir kt.) |
Vaistai, skirti širdies sutrikimams gydyti/kontroliuoti: Amiodaronas, Kinidinas |
| Priešgrybeliniai vaistai (geriami): Grizeofulvinas |
Odos priežiūros priemonės: Antibakteriniai preparatai (tokie kaip heksachlorofenas ir chlorheksidinas), Kai kurie apsauginiai kremai nuo saulės, Kvepalai |
| Chemoterapiniai vaistai: Dakarbazinas, Fluorouracilis, Metotreksatas, Vinblastinas |
Skausmą malšinantys vaistai (analgetikai): Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (ypač piroksikamas ir ketoprofenas) |
Alergija nuo saulės turi būti diagnozuojama gydytojo atsižvelgiant į paciento klinikinius simptomus bei anamnezę. Fotodermatozes diferencijuoti remiantis tik klinika gali būti labai sunku, todėl būtina gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo konsultacija. Įvertinęs Jūsų situaciją, jis galės nuspręsti, ar reikalingas papildomas alergenų tyrimas ir koks metodas yra tinkamiausias.
Visi alergijos saulei simptomai gali būti apibrėžti kaip:
- Niežtintys ir/ar deginimo pojūtį sukeliantys bėrimai, mazgeliai, pūslelės, dėmelės – individualiam pacientui bėrimai dažniausiai būna vienos rūšies);
- Įvairaus intensyvumo paraudimas (priklausomai nuo ekspozicijos laiko ir paveiktos kūno vietos – skirtingose kūno vietose oda gali būti plonesnė, todėl saulės poveikis bus stipresnis);
- Odos pleiskanojimas, šerpetojimas;
- Skausmas;
- Šaltkrėtis, galvos skausmas, pykinimas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad simptomai gali skirtis priklausomai nuo fotodermatozės tipo, todėl ir gali būti gydoma skirtingai. Nepaisant to, kad saulė mus džiugina, organizme skatindama vitamino D gamybą, tačiau reikia nepamiršti, kad pernelyg piktnaudžiaudami saulės voniomis rizikuojame savo sveikata.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad panašūs simptomai gali kamuoti ir esant kitoms alergijoms, tad tikslius atsakymus galima sužinoti tik po to, kai atliekama išsami specialistų analizė ir alergijos tyrimai vaikams bei suaugusiems.
Straipsnio autorius: Megė Černiauskienė, Medicinos biologė
Naudota literatūra:
- Zhang A. Y., Elmets C. A., Butler D. F., Elston D. M., Abdul-Ghani Kibbi. Drug-Induced Photosensitivity. Medscape,
- Lugovi Mihic L., Bulat V., Šitum M., Čavka V. and Krolo I. Allergic Hypersensitivity Skin Reactions Following Sun Exposure. Coll Antropol, 2008, 2:153-7.
- Bummer Dean S. Here's Why Some of Us Develop an Allergy to Sunlight, Sciencealert, 2016.
