Alergija cheminėms medžiagoms
Alergija cheminėms medžiagoms - tai cheminių medžiagų (alergenų) sukelta reakcija toms medžiagoms jautriems žmonėms. Šiai reakcijai sukelti užtenka labai mažų alergeno kiekių. Dažniausiai cheminės medžiagos sukelia kontaktinį dermatitą (arba kontaktinę alergiją). Kontaktinė alergija dažniau pasitaiko tam tikrų profesijų žmonėms, pvz., kirpėjoms, dirbantiems su oda, guma, metalais, sveikatos apsaugos ar žemės ūkio darbuotojams, dėl dažno kontakto su alergizuojančiomis medžiagomis. Jiems gali atsirasti ne tik kontaktinis dermatitas, bet ir cheminių medžiagų sukelta bronchinė astma ar kitos alerginės kvėpavimo takų ligos. Siekiant išvengti rimtesnių padarinių, svarbu laiku identifikuoti pagrindines priežastis, tad ypač praverčia išsamus alergenų tyrimas.
Kuo pasireiškia alergija cheminėms medžiagoms?
Kontakto su alergenu vietoje oda parausta, paburksta, gali atsirasti bėrimas, tą vietą niežti. Sunkesniais atvejais reakcija gali išplisti ar pasireikšti ne tik kontakto vietoje, nes alergenas pirštais gali būti perneštas, pvz., ant veido. Tai pagrindiniai simptomai, pranešantys apie tai, jog gali būti reikalingi tikslesni alergijos tyrimai. Panašiai pasireiškia ir iritacinis kontaktinis dermatitas, kuris yra nealerginės kilmės ir gali pasireikšti bet kuriam žmogui, jeigu jo oda yra paveikiama dideliu dirginančios medžiagos (pvz., tirpiklio, skalbimo miltelių, šarmų, rūgščių) kiekiu.
Kontaktinė alergija niekada neatsiranda susidūrus su alergenu pirmą kartą. Dažnai kelerius metus naudojant kokį nors produktą (pvz., kremą) jokios reakcijos nebūna ir tik vėliau pasireiškia alergijos simptomai. Kvėpavimo takų alergija (čiaudulys, sloga, švokštimas ar dusulys) taip pat pasireiškia būnant aplinkoje, kurioje yra alergeno dalelių, po dažnai ilgamečio ir pasikartojančio kontakto su kokia nors chemine medžiaga, dažniausiai darbo vietoje.
Kokios cheminės medžiagos gali sukelti alergiją?
Mūsų aplinkoje cheminių medžiagų yra labai daug, tačiau be visos sukelia alergiją - tai priklauso nuo medžiagos cheminės sandaros.
Dažniausiai kontaktinė alergiją sukelia:
- Nikelis,
- Kvepalai,
- Įvairūs stabilizatoriai ir konservantai,
- Guma,
- Dažai,
- Pleistrai ir vietiškai naudojami antibiotikai,
- Daug kitų medžiagų, rečiau sukeliančių alergiją.
Respublikiniame alergologijos centre atliktais tyrimais nustatyta, kad beveik pusė šiame centre konsultuotų žmonių buvo jautrūs kokiai nors cheminei medžiagai. Ypač daug jautrių nikeliui - net 20%, tarp jų moterų yra keturis kartus daugiau nei vyrų.
Taip pat daugeliui žmonių nustatytas jautrumas kobaltui, chromui, kosmetikoje naudojamoms medžiagoms (parabenams, kvepalams, parafenilendiaminui). Visgi, tik Jūsų situacijos analizė ir alerginiai tyrimai leidžia diagnozuoti tikrąsias įsijautrinimo priežastis. Be to, gali būti, kad simptomai iš tikrųjų byloja apie visai kitokius alergijos sukėlėjus – tuomet gali būti reikalingas kraujo tyrimas alergijai nustatyti ar kiti šiam diagnozavimui tinkantys metodai.
Dažniausi alergijos cheminėms medžiagoms alergenai ir jų buvimas įvairiuose produktuose:
- Nikelis: bižuterija, metaliniai pinigai, įvairūs užsegimai, sagtys, adatos,
- Chromas: rauginta oda, geltoni dažai,
- Parafenilendiaminas: plaukų dažai, kailių dažai, juodi, mėlyni, rudi drabužių dažai,
- Tiuramai: guma, fungicidai, medžio konservantai,
- Formaldehidas: kosmetika, insekticidai,
- Parabenai: kosmetika, vaistai,
- Epoksidinės dervos: klijai.
Kartais kontaktinė alergija gali pasireikšti ne iškart panaudojus kokį nors produktą, o tik odą paveikus saulės spinduliams - tai vadinama fotoalergija. Taip gali pasireikšti veido, kaklo, rankų dermatitas dėl antiseptikų, esančių muile, arba dėl kremo su ultravioletinių spindulių filtrais.
Kaip diagnozuojama alergija cheminėms medžiagoms?
Kartais kontaktinės alergijos priežastis lengva nustatyti ir specifiniai alergenų tyrimai nereikalingi. Bėrimas paprastai (bet ne visuomet) išnyksta, kai nebėra kontakto su alergenu ir vėl atsiranda net ir po nedidelio ar trumpo kontakto su juo. Taip pat ir kvėpavimo organų alerginiai simptomai išnyksta išėjus iš aplinkos, kurioje yra alergeno. Esant neaiškiai alergijos priežasčiai atliekami odos lopo mėginiai ar provokaciniai plaučių funkcijos mėginiai su įtariamais alergenais. Tokie alergijos tyrimai Vilniuje atliekami Allergomedica klinikoje.
Diagnozavus alergiją kokiai nors cheminei medžiagai, svarbiausia vengti kontakto su ja. Todėl reikia atidžiai skaityti naudojamų produktų sudėties aprašymus etiketėse. Gali būti ir kryžminės reakcijos su panašios sandaros, bet skirtingų pavadinimų cheminėmis medžiagomis.
Atsiradusi alergija cheminėms medžiagoms retai išnyksta savaime, dažnai ji trunka visą gyvenimą. Tik vengiant kontakto su alergiją sukeliančiomis medžiagomis, galima pasiekti gerų rezultatų ir išvengti alergijos simptomų paūmėjimo. Tad galima teigti, kad alergijos tyrimai vaikams ir suaugusiems – itin svarbus aspektas, leidžiantis išsiaiškinti įsijautrinimą cheminėms medžiagoms ir taip pagerinti gyvenimo kokybę.
L. Stoškutė-Malinauskienė
