Daugumos maisto alergijų atveju, po tam tikro alergeno poveikio, klinikiniai simptomai pasireiškia labai greitai – vidutiniškai iki 15-20 min. Suvalgius krevečių ar riešutų, šiems produktams alergiškas asmuo, priklausomai nuo organizmo įsijautrinimo, simptomus pajusti gali iš karto, o kartais gyvybei pavojinga reakcija pasireiškia net neparagavus to produkto, pvz. tik atsukus riešutų sviesto indelį ir įkvėpus. Tačiau alergija būtent raudonai mėsai nėra tipinis alergijos maistui pavyzdys. Kodėl? Mokslinių tyrimu metu buvo atskleista, kad anafilaksinės reakcijos pavalgius raudonos mėsos pasireiškia praėjus ilgesniam laiko tarpui – po 3-12 val. Taigi, asmenys, kurie būdami alergiški mėsai ir kartais to nežinodami vartoja ją, turėtų būti atsargūs ir laiku pastebėti alergiją išduodančius simptomus.
Viena iš alergijos raudonai mėsai priežasčių oligosacharido – alfa-gal molekulė, randama žinduolių organizmo ląstelių membranose, todėl alfa-gal alergija, visuomenėje paprastai vadinama alergija raudonajai mėsai. Raudona mėsa – tai jautiena, kiauliena, ėriena ir ožkiena iš prijaukintų gyvūnų, įskaitant mėsą, naudojamą perdirbtuose maisto produktuose. Prie raudonos mėsos paukštiena nėra priskiriama.
Terminas alfa-gal yra galaktozės-alfa-1,3-galaktozės trumpinys. Tai cukraus molekulė (angliavandenis), galinti sukelti alerginę reakciją alfa-gal alergiškiems žmonėms. Nepaisant to, kad ši molekulė randama žinduolių mėsoje, įdomu tai, kad alerginiai mechanizmai, susiję su alfa-gal molekule, gali būti inicijuojami po erkės įkandimo.
Kaip buvo atrasta alergija raudonai mėsai
Alfa-gal alergija buvo nustatyta ir aprašyta tik 2006 m., todėl mokslininkai bei gydytojai iki šiol analizuoja šios alergijos priežastinius ryšius, sukeliančius tokią imuninės sistemos reakciją bei įtaką pacientų sveikatos būklei. Alfa-gal alergijos atvejai su laiku tampa vis dažnesni, tačiau nepaisant to ši alergija vis dar priskiriama prie retų alergijų sąrašo.
JAV (toliau-JAV) Virdžinijos universiteto Alergologijos ir klinikinės imunologijos profesorius Thomas Platts-Mills alfa-gal alerginę reakciją pradėjo tyrinėti po to, kai jo atliekamų tyrinėjimų metu pacientams gydomiems priešvėžiniais vaistais išsivystė anafilaksinės reakcijos - Cetuksimabui (angl. Cetuximab). Cetuksimab vaistinio preparato sudėtyje yra ta pati alfa-gal cukraus molekulė kaip ir mėsoje, tačiau ryšys su erkių įkandimais ir su tuo susijusiu alergijos raudonai mėsai išsivystymu nebuvo aiškus iki tol, kol po erkės įkandimo alerginė reakcija pasireiškė ir pačiam tyrinėjimus atlikusiam profesoriui.
Tolimesni profesoriaus tyrinėjimai atskleidė stiprų priežastinį ryšį tarp įsijautrinimo alfa-gal molekulei ir anafilaksinių reakcijų ir/arba stiprių lokalizuotų dilgėlinio tipo bėrimų, kurie pasireiškė praėjus 3-5 val. pacientams pavalgius raudonos mėsos. Alergijos maistui yra patvirtinamos atliekant provokacinį mėginį. JAV Virdžinijos valstijos universiteto profesorius Scott Commins kartu su tyrėjų komanda atlikdami provokacinius mėginius asmenims, kurie įsijautrinę alfa-gal (teigiamas spec. IgE testas) nustatė, kad iš 12-os pacientų, kuriems buvo atlikti provokaciniai mėginai, net 10-čiai tiriamųjų simptomai (stiprūs dilgėlinio tipo bėrimai ir anafilaksija) pasireiškė 3-7 val. bėgyje. Šie rezultatai neabejotinai parodė, kad nors alergija alfa-gal molekulei ir priklauso I tipo, nuo IgE priklausomų, greitų, alerginių reakcijų grupei, jos sukeliami simptomai pasireiškia kiek vėliau – kelių valandų bėgyje.
Profesorius Scott Commins kartu su komanda įvertino teigiamus IgE antikūnų prieš alfa-gal molekulę tyrimus ir pastebėjo, kad IgE prieš alfa-gal geografinis paplitimas sutapo su regionais, kuriuose labiausiai paplitusios Amblyomma americanum rūšies erkės. Šis sutapimas leido padaryti prielaidą, kad erkės yra tiesiogiai susijusios su įsijautrinimu alfa-gal molekulei.
JAV Amblyomma americanum rūšies erkės yra labiausiai paplitusios Pietryčių Teksase bei Ajovoje. Tačiau alfa-gal alergijos atvejai pastebimi ir kitose šalies dalyse, įskaitant Havajus, kur erkės įprastai negyvena, todėl diskutuotina, ar tik ši viena erkių rūšis gali „įjungti“ imuninę sistemą veikti prieš alfa-gal molekules.
Alergijos raudonai mėsai paplitimas Europoje
Amblyomma americanum rūšies erkės nėra paplitusios Europoje, todėl atsižvelgiant į tai, kad alergijos raudonai mėsai atvejų daugėja ir Europos šalyse, Švedijos mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu Europoje, tame tarpe ir Lietuvoje plačiai paplitusios Europinės miško erkės – Ixodes ricinus virškinamajame trakte identifikavo alfa-gal molekules. Būtent tai paskatino tolimesnius eksperimentinius tyrimus.
Švedijos mokslininkų komanda su Carl Hamsten priešakyje identifikavo 39 pacientus, kuriems po mėsos vartojimo išsivystė alerginės reakcijos ir jų kraujo serume buvo nustatyti alfa-gal specifiniai IgE. Visi tiriamieji skundėsi dilgėlinio tipo bėrimais ir beveik pusei tiriamųjų (45 proc.) pasireiškė anafilaksinė reakcija. Šių pacientų anamnezių analizė parodė, kad visiems tiriamiesiems praeityje buvo įsisiurbusi erkė, o kai kuriems net gi daugiau nei 10 kartų bei, remiantis laboratoriniais tyrimais, visiems, išskyrus 2 pacientus, buvo nustatyti specifiniai antikūnai prieš Europinę Ixodes ricinus erkę.
Taigi, palyginamoji analizė atskleidė stiprų, statistiškai reikšmingą koreliacinį ryšį tarp įsijautrinimo alfa-gal molekulei ir erkių įkandimų. Ši hipotezė taip pat pasitvirtina ir įvertinus kaip IgE antikūnai prieš alfa-gal paplitę bendrojoje populiacijoje. Švedijos sostinėje – Stokholme ištyrus 143 sveikų kraujo donorų – alfa-gal specifiniai IgE antikūnai buvo nustatyti 10 proc. sveikųjų, tuo tarpu šiaurės rytų Švedijoje, kur erkių įkandimai reti, iš 150 paauglių, sergančių astma – tik 0,7 proc. buvo įsijautrinę alfa-gal. Dar įdomiau, tai, kad atlikus 207 laimo liga (kuria užsikrečiama nuo erkių) sergančiųjų 22 proc. nustatyta IgE prieš alfa-gal. Taigi, įsijautrimas alfa-gal laimo liga sergančiųjų tarpe buvo dažnesnis nei prieš tai minėtoje sveikų kraujo donorų grupėje, kas tik dar labiau patvirtina, jog erkių įkandimai susiję su IgE antikūnų prieš alfa-gal gamybą žmogaus organizme. Nors iki šiol nėra aišku, kuri erkių seilių sudėtinė medžiaga sužadina antikūnų prieš alfa-gal angliavandenį gamybą, tačiau šis moksliniais tyrimais patvirtintas priežastinis ryšys gali būti labai naudingas ankstyvojoje alergijos raudonai mėsai diagnostikoje ir anafilaksinių reakcijų prevencijoje.
Po to, kai anafilaksinė reakcija, susijusi su raudonos mėsos vartojimu, buvo moksliškai patvirtinta, gydytojai pietrytinėje JAV dalyje vis dažniau savo pacientų tarpe pastebėdavo panašius atvejus, tačiau simptomų, pasireiškiančių nedelsiant po raudonos mėsos vartojimo nebuvo pastebėta. Šiuo metu daug mokslinių, su alfa-gal alergija susijusių tyrimų atliekama Europoje, Azijoje bei Australijoje. Danijos ir Ispanijos populiacijose atlikti specifinių IgE prieš alfa-gal molekulę tyrimai dar kartą patvirtino jau prieš tai minėtą įsijautrinimo šiam angliavandeniui ryšį su prieš tai buvusiais erkių įkandimais.
Alergijos raudonai mėsai simptomai
Vienintelio erkės įkandimo gali pakakti, kad žmogaus imuninė sistema atmestų net mažiausius vartojamus raudonos mėsos kiekius.
Alfa-gal alergiją daugumai žmonių dažniausiai nustatoma suvalgius raudonos mėsos. Tačiau žmogaus organizmo imuninė sistema taip pat gali reaguoti valgant maistą, kuriame yra želatinos, arba vartojant vaistus, kuriuose želatina naudojama kaip stabilizatorius.
Dažni alfa-gal alergijos simptomai:
- Niežulys;
- Pykinimas;
- Vėmimas;
- Dilgėlinė/bėrimai ant odos;
- Galvos skausmas;
- Dusulys;
- Virškinimo sutrikimai
- Viduriavimas;
- Anafilaksinė reakcija (lūpų, liežuvio, gerklės tinimas, pasunkėjęs kvėpavimas, sąmonės netekimas).
Anafilaksinė reakcija sutrikdo kvėpavimą ir gali būti pavojinga gyvybei, todėl būtina skubi medicinos pagalba. Gana retai, tačiau yra registruotų klinikinių atvejų, kuomet alfa-gal alergiški asmenys dėl ūmios reakcijos raudonai mėsai buvo paguldyti į intensyvios terapijos skyrių.
Kadangi, imuninės sistemos reakcija pasireiškia ne iš karto, asmenys, įsijautrinę alfa-gal molekulei ne visada susieja pasireiškusius simptomus su tuo, ką jie valgė prieš kelias valandas. Tiksliai diagnozei labai svarbu žinoti, tai kad simptomai nebūtinai atsiranda kiekvieną kartą, kai žmogus valgo raudoną mėsą. Tai priklauso nuo suvalgyto mėsos kiekio bei asmens įsijautrinimo.
Raudonai mėsai alergiškų asmenų, imuninė sistema alfa-gal molekules mėsoje traktuoja kaip grėsmę organizmui. Imuninės sistemos ląstelių sudėtyje esantis histaminas ir kitos aktyvios cheminės medžiagos yra išlaisvinamos siekiant „apsaugoti“ asmenį ir taip sukelti alerginę reakciją.
Alergijos raudonai mėsai diagnostika
Tam, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė, labai svarbi informacija, kurią pacientas pateikia gydytojui. Dažni gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo užduodami klausimai tiksliai diagnozei nustatyti būna šie:
- Ką ir kiek žmogus valgė prieš įvykstant reakcijai;
- Kiek užtruko laiko iki simptomų atsiradimo;
- Kokie simptomai pasireiškė ir kiek laiko jie truko.
Tiksliai diagnozei nustatyti, gydytojui labai svarbu žinoti, ar asmeniui per pastarąsias savaites ar mėnesius buvo įkandusi erkė/-ės. Žmonės, įsijautrinę alfa-gal, pavalgę raudonos mėsos, paprastai nejaučia simptomų mažiausiai 2 valandas, todėl šis uždelstas veikimas gali padėti gydytojams diagnozuoti alfa-gal alergiją. Tačiau, turint omenyje tai, kad ryšys tarp simptomų ir raudonos mėsos vartojimo ne visuomet yra aiškus, dažnai labai sudėtinga diagnozuoti alergiją raudonai mėsai. Visgi, išsamus alergenų tyrimas ir glaudus bendradarbiavimas su specialistais gali padėti tai padaryti.
Keletas pagrindinių diagnostikos metodų, norint nustatyti alergiją raudonai mėsai:
- Gydytojas alergologas gali paskirti alerginius odos dūrio testus, kurių metu nedidelis kiekis maisto alergeno ekstrakto specialia adata įduriamas į odos paviršių.
- Tai pat gali būti atliekami odos dūrio, dar kitaip vadinami dūrio dūrio mėginiai su natūraliais alergenais (Prick-Prick testas), t.y. duriama į mėsos gabalą ir į paciento odą.
- Alergiją raudonai mėsai galima nustatyti ir kraujo tyrimais, kai paciento kraujo serumas ištiriamas molekuliniame lygmenyje. Tai molekuliniai alergijos tyrimai, kurie atliekami Allergomedicos klinikoje. Tokiu atveju yra nustatoma, ar individo kraujo serume yra alergenui (alfa-gal molekulei) specifinių IgE.
Alergijos mėsai gydymas ir kontrolė
Kai diagnozuojama alergija, geriausias „gydymas“ – reakciją sukėlusio veiksnio vengimas. Šiuo atveju turėtų būti vengiama raudonos mėsos bei želatinos ir visų produktų ar vaistų, kurių sudėtyje galima aptikti želatinos.
Norint išvengti reakcijų pasikartojimo būtina pakeisti mitybą. Tad jeigu alerginiai tyrimai nurodė įsijautrinimą šiam produktui, išklausę specialistų rekomendacijų turėsite šiek tiek pakeisti savo valgiaraštį. Reikėtų atkeipti dėmesį vartojant ir kitus maisto produktus, kuriuose galimai, kaip sudedamoji dalis, gali būti raudona mėsa. Jūros gėrybės, paukštiena ir kiaušiniai yra tinkamiausias baltymų pakaitalas alfa-gal alergiškiems žmonėms.
Taip pat reiktų atkreipti dėmesį, kad žmogaus atsargumas priklauso nuo reakcijos stiprumo. Kuo imuninė reakcija stipresnė ir intensyvesnė, tuo labiau asmuo turėtų būti atsargesnis pasirenkant maisto produktus. Pavyzdžiui, kai kuriems žmonėms imuninės sistemos reakcija išsivysto net tuomet, jei jų maistas buvo paruoštas toje pačioje virtuvėje, kurioje buvo ruošiama ir raudona mėsa. Tuomet, kai atliekami alergijos tyrimai vaikams bei suaugusiems, ištiriamas ir įsijautrinimo stiprumas, tad kur kas paprasčiau galima pateikti tinkamas rekomendacijas.
Rimtų anafilaksinių reakcijų atveju pirmos eilės vaistas yra epinefrinas. Dažniausiai maisto alergijų atvejais privaloma įsigyti automatinį epinefrino (adrenalino) autoinjektorių. Kiekvienas asmuo, kuriam būdinga maisto alergija, visuomet su savimi turi turėti dvi dozes epinefrino. Dėl vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju.
Automatinis epinefrino injektorius turėtų būti panaudojamas nedelsiant, jei pasireiškė alerginės reakcijos simptomai, tokie kaip:
- Dusulys;
- Pasikartojantis kosulys;
- Silpnas pulsas;
- Dilgėlinė;
- Sunkumas kvėpuojant ar ryjant.
Mūsų laboratorijoje ImmunoCAP metodu (auksinis standartas laboratorinėje alergijos diagnostikoje), galima greitai bei kiekybiškai pamatuoti, kaip stipriai pacientas yra įsijautrinęs pagrindiniam raudonos mėsos komponentui - alfa-gal molekulei. Ši molekulė taip pat tiriama ir Allergomedica programos metu, jeigu yra randamas įsijautrinimas jautienai arba kiaulienai. Tad jeigu Jus kamuoja šiai alergijai būdingi simptomai, reikalingas kraujo tyrimas alergijai nustatyti.
Šie alergijos tyrimai atliekami mūsų klinikoje, o kraujo mėginį galima priduoti ir partnerių laboratorijose. Tad įtariantys įsijautrinimą mėsai ir ieškantys, kur atliekami alergijos tyrimai Vilniuje, Kaune ar kituose miestuose, gali pasirinkti jiems patogiausią vietą ir ten priduoti savo kraują tolimesnėms analizėms.
Straipsnio autorius: Megė Černiauskienė, Medicinos biologė
Naudota literatūra:
- Commins SP, James HR, Stevens W, et al. Delayed clinical and ex vivo response to mammalian meat in patients with IgE to galactose-alpha-1,3-galactose. J Allergy Clin Immunol 2014, 134(1): 108-115.
- Butler Natalie, RD, LD. Alpha-gal allergy: What you need to know. Medical News today. 2017.
- Commins SP, Satinover SM, Hosen J, et al.: Delayed anaphylaxis, angioedema, or urticaria after consumption of red meat in patients with IgE antibodies specific for galactose-alpha-1,3-galactose. J Allergy Clin Immunol 2009, 123:426–433.
- Hamsten C, Starkhammar M, Tran TA, Johansson M, Bengtsson U, Ahlen G, et al. Identification of galactose-alpha-1,3-galactose in the gastrointestinal tract of the tick Ixodes ricinus; possible relationship with red meat allergy. Allergy. 2013;68:549–52.
- Hamsten C, Starkhammar M, Brauner A, Commins SP, Platts-Mills TAE, Hage M. Red meat allergy in Sweden: Association with tick sensitization and B-negative blood groups. J Allergy Clin Immunol 2013;132(6): 1431–1434.
