Ar žinote kiek Europoje yra alergija sergančių žmonių? Skaičiai išties stulbinantys! Vien tik Europoje alergija paliečia daugiau nei 150 milijonų žmonių. Europos Alergologų ir Klinikinių Imunologų Akademija(toliau - EAACI), atsižvelgdama į epidemiologines tendencijas, prognozuoja, kad greičiau nei po 15 metų vienokia ar kitokia alergijos forma sirgs daugiau nei pusė Europos gyventojų.
Alergiški pacientai ne tik kenčia nuo šios sekinančios ligos, turinčios didelę įtaką jų gyvenimo kokybei, karjeros siekiams, asmeninio tobulėjimo ir gyvenimo būdo pasirinkimui, bet taip pat yra didelė našta sveikatos ekonomikai ir makroekonomikai dėl milijardų neproduktyvių darbo ir nedarbingumo dienų. Tokiais atvejais būtini ir alergijos tyrimai bei dažnas bendravimas su specialistais.
Didžiausias sergamumas yra alerginiu rinitu su klinikiniais simptomais 20-40 metų amžiaus grupėje, siekia 45 proc. Šie rodikliai vienodai kelia nerimą visame pasaulyje. Beveik pusę milijardo žmonių vargina rinitas ir apie 300 milijonų - bronchų astma. Didelė alergiškų pacientų dalis (15 - 20 proc.) gyvena sirgdami sunkia sekinančia alerginės ligos forma, nuolat bijodami mirties nuo galimo bronchų astmos priepuolio ar anafilaksinio šoko. Kasgi slypi už šių epidemijos mąstą siekiančių skaičių?
 |
KLIMATO KAITA Vis labiau šylantys pavasariai skatina ne tik daugintis žiedadulkes platinančius augalus, bet ir paankstina jų atsiradimą. Taigi, alergijos sezonas ne tik prasideda anksčiau, bet ir baigiasi vėliau nei būdavo įprasta. Be to, didesnė CO2 koncentracija atmosferoje suteikia neabejotiną pranašumą daugeliui žiedadulkių gaminančių augalų plėstis ir į kitus regionus. |
 |
PER STERILI APLINKA Kai kurie ekspertai mano, kad mūsų gyvenimo būdas tapo per daug "švarus", todėl imuninei sistemai kyla sunkumų atpažįstant kenksmingas medžiagas nuo nekenksmingų. Iš tiesų, tyrimai parodė, kad alergijos lygis tarp žmonių, kurie gyvena ūkiuose, yra kur kas mažesnis nei bendros populiacijos. |
 |
BIOĮVAIROVĖ Daugelis iš mūsų praleidžia vis mažiau laiko lauke. Biologinės įvairovės hipotezė teigia, kad saikingas buvimas gamtoje veikia mūsų organizmo gebėjimą apsiginti nuo alergenų. |
 |
URBANIZACIJA Miestai auga kaip ant mielių. Iki 2030 metų planuojama, kad 60% pasaulio gyventojų gyvens miestuose. Mokslininkai pastebėjo, kad būtent miestuose alergijos paplitimas yra žymiai didesnis. |
 |
GYVENIMAS UŽDAROSE PATALPOSE Vidutiniškai 90% dienos kiekvienas iš mūsų praleidžiame patalpoje – su šildymo ar oro kondicionavimo sistemomis. Nors būdami patalpose susiduriame su mažiau išorinių alergenų, tačiau tuo pačiu metu „sotinamės“ patalpų alergenais ir dirgikliais, tokiais kaip namų dulkių erkės, pelėsiai ar gyvūnų pleiskanos. |
Alergijų įtaka yra žalinga tiek konkrečiam pacientui, tiek ir visai visuomenei. Pacientai susiduria su nenumaldomu jų gyvenimo kokybės, miego, nuotaikos, darbingumo, gebėjimo mokytis ar bendrojo asmenybės vystymosi blogėjimu. Visuomenė dabar susiduria su tokio masto išlaidomis, su kuriomis ji greit nebepajėgs susidoroti. Nors alergijos tyrimų kaina nėra didelė, taip pat reikia pasirūpinti gydymu ir šiek tiek, o kartais – net kardinaliai pakoreguoti savo gyvenimo būdą. Šiuo metu yra apytikriai apskaičiuota, kad Europoje yra daugiau kaip 150 milijonų pacientų, ir numatoma, kad kitame dešimtmetyje bus daugiau kaip 250 milijonų pacientų, kas įrodo, kad alergija yra pandemijos masto visuomenės sveikatos problema, reikalaujanti neatidėliotinų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad alergijos priežasčių, įskaitant urbanizaciją, industrializaciją, taršą ir klimato kaitą, nesitikima pakeisti, vienintelis būdas judėti pirmyn yra stiprinti ir optimizuoti prevencijos, alergenų diagnostikos ir gydymo strategijas.
Viena iš tokių naujovių, sparčiai plintanti ir Lietuvoje, yra molekuliniai alergenų tyrimai, leidžiantys itin tiksliai (iki molekulinio lygmens) ištirti, kas iš tiesų sukelia alergiją. Toks alergenų tyrimas atliekamas ir Allergomedica programos metu – ji prieinama kiekvienam, norinčiam surasti atsakymus į klausimą, kas sukelia vienokius ar kitokius alergiją primenančius simptomus.
Kur atliekami molekuliniai alerginiai tyrimai?
Norėdami užtikrinti, kad šis kraujo tyrimas alergijai nustatyti būtų prieinamas nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, pasirūpinome, jog alergijos tyrimai vaikams ir suaugusiems būtų pasiekiami ir kituose miestuose įsikūrusiose klinikose – jų sąrašas pateikiamas kontaktų skiltyje. Tad jeigu Jus domina alergijos tyrimai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar kitose mažesnėse vietovėse, pasirinkite arčiausiai namų esančią kliniką ir ten priduokite savo kraują – jei anksčiau imsitės veiksmų, pavyks išvengti nemalonių alergijos padarinių.
Informacijos šaltiniai:
- European Immunotherapy Declaration, Combating allergy beyond symptoms, 2012.
- AAFA. Allergy facts and figures. http://www.aafa.org/display.cfm?id=9&sub=30#_ftn1. Accessed February 1, 2015.
- CDC Vital and Health Statistics, series 10, no. 260, February 2014.
- AAFA. Ragweed allergy. http://www.aafa.org/display.cfm?id=9&sub=19&cont=267. Accessed February 5, 2015.
- AAAAI. What do the Amish have to do with the hygiene hypothesis? https://www.aaaai.org/Aaaai/media/MediaLibrary/PDF%20Documents/Media/What-do-the-Amish-have-to-do-with-the-hygiene-hypothesis.pdf. Accessed February 1, 2015
- D’Amato, G, Cecchi, L, D’Amato, M, Liccardi, G. Urban air pollution and climate change as environmental risk factors of respiratory allergy: An update. J Investig Allergol Clin Immunol. 2010; 20(2): 95-102.
- Trupin L, et al. an integrated model of environmental factors in adult asthma lung function and disease severity: a cross-sectional study. Environmental Health. 2010; 9(24).
- Hanski, I et al. Environmental biodiversity, human microbiota, and allergy are interrelated. Proc Natl Acad Sci U S A. 2012; 109(21): 8334–8339.
