Atopinis dermatitas arba egzema – tai lėtinis odos uždegimas, pasireiškiantis intensyviu niežuliu, sausumu, bėrimais. Ši liga itin plačiai paplitusi tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų tarpe, o tikslios jos atsiradimo priežastys vis dar yra nagrinėjamos. Manoma, jog atopinis dermatitas dažniausiai išsivysto dėl genetinio polinkio, odos atsako į tam tikrus alergenus, dirgiklius ar kitus aplinkos veiksnius. Tai gali būti ir netinkamų kūno priežiūros priemonių naudojimas, karštas oras ir prakaitavimas, hormoniniai pokyčiai, stresas ar maisto alergenai, tokie kaip pieno produktai, sojos ar riešutai. Tokiais atvejais reikalingi ir tikslesni alergijos tyrimai.
Ne visada sergant atopiniu dermatitu būna alergija. Intensyvūs ar silpnesni šios ligos simptomai, tokie kaip bendras odos sausumas gali kamuoti visą gyvenimą, o bėrimai vis labiau plisti visame žmogaus kūne. Išskiriamos trys atopinio dermatito formos – ūminė, poūmė ir lėtinė.
Įprastiniai ūminio atopinio dermatito simptomai yra odos bėrimas ir intensyvus niežėjimas. Pažeistoms odos vietoms būdingas išsausėjimas, intensyvus paraudimas, patinimas, taip pat dažnai gali būti žaizdelių, šlapiuojančių vietų ar ar pūslelių pripildytų audinių skysčio). Odos paviršių gali gelti, deginti ar intensyviai niežtėti. Ūminiai pažeidimai sukelia vandeninį eksudatą (baltyminį, uždegiminį skystį), juos dažnai lydi ir eksfoliacija (odos sluoksnių lupimasis) ir erozija (odos paviršiaus naikinimas). Erozijos apsitraukia šašais, o jiems nukritus, oda ima stipriai pleiskanoti. Ši atopinio dermatito stadija gali atsirasti staiga, net ir po nedidelio fizinis sąlyčio su dirgikliu ar alergenu, kuris ir sukelia odos uždegimą. Pirmo pasirinkimo vaistai gydant atopinio dermatito paūmėjimą yra vietiniai kortikosteroidai, kurie mažina odos uždegimą. Taip pat svarbu odą nuolat drėkinti emolientais. Kartais gali būti skiriami antihistamininiai vaistai, tačiau jie ne visada yra efektyvus.
1 pav. Atopinio dermatito pažeista oda
Poūminė atopinio dermatito forma yra tarpinis etapas tarp ūminio ir lėtinio suaugusių ar vaikų atopinio dermatito. Tai reiškia, organizme esanti liga gali bet kada pradėti progresuoti. Simptomai yra panašūs kaip ir ūminėje stadijoje, tačiau yra kur kas mažiau intensyvūs. Oda pradeda sluoksniuotis, atsiranda pleiskanojimas, pastebimi įtrūkimai, kamuoja niežulys, deginimas ar lengvas pažeistų vietų dilgčiojimas. Paraudimas šioje atopinio dermatito stadijoje sumažėja, tačiau šiame etape taip pat reikalingas gydymas. Tad pastebėjus tokius simptomus, privalumu kreiptis į specialistus, kurie įvertinę situaciją, galės nusakyti, kokie alerginiai tyrimai ar kiti veiksmai yra reikalingi. Sausai, nelygiai odai tuomet naudojami drėkinamieji kremai, o bėrimų gydymui naudojami vietiniai uždegimą mažinantys vaistai (kortikosteroidai ar vietiniai imunomoduliatoriai).
Esant lėtinei atopinio dermatito formai patiriamas vidutinis ar intensyvus niežtėjimas, o nuolatinis pažeistų vietų kasymas dažniausiai dar labiau pablogina esamą situaciją. Oda tose vietose tampa storesnė, grubesnė bei kietesnė ir primena žievę, paryškėja jos linijos, o spalva tampa pilka, melsvai raudona ar dar tamsesnė, . Nusitrynus paviršiniam odos sluoksniui, lieka skausmą keliančios raukšlelės bei įtrūkimai. Stebint vaizdą mikroskopu, atrodo, jog išorinis (epidermio) odos sluoksnis plečiasi ir tampa vis ilgesnis. Atopinio dermatito eiga yra banguojanti, tai reiškia bėrimai gali sustiprėti, susilpnėti, o kartais ir visiškai išnykti.
Šiuo metu atopinį dermatitą visiškai išgydančių vaistų nėra, galima tik slopinti simptomus. Drėkinamosios priemonės (emolientai) gali sušvelninti kamuojančius negalavimus bei padėti išvengti paūmėjimų. Nereceptiniai vaistai šiuo atveju dažniausiai negali palengvinti simptomų, todėl dažniausiai skiriami receptiniai su uždegimu kovojantys preparatai. Dėl atopinio dermatito gydymo būtina pasikonsultuoti su gydytoju alergologu ir klinikiniu imunologu arba dermatologu. Norint išvengti atopinio dermatito paūmėjimo, rekomenduojama vengti ligą provokuojančių veiksnių ir nustatytų alergenų, nuolat tepti odą emolientais bei naudoti gydytojo paskirtą gydymą.
Visgi, visų pirma turėtų būti atlikti alergenų tyrimai (ar pasirinkti kiti metodai), kurie leistų sužinoti, kas sukelia atopinį dermatitą – tik tada bus galima visapusiškai įvertinti situaciją ir paskirti tikslingą gydymą. Tiksliausiais šiuo metu yra laikomi molekuliniai alergijos tyrimai, Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose atliekami pasirinkus Allergomedica programą. Toks alergenų tyrimas leidžia itin išsamiai išanalizuoti alergenus iki molekulinio lygmens, tad specialistai gali konkrečiai nusakyti, kas turi įtakos atopinio dermatito atsiradimui.
Šie prieinama kaina pasižymintis alergijos tyrimai vaikams ir suaugusiems yra itin efektyvūs ir neužima daug Jūsų laiko – tereikia pasirinkti vietą, kur bus priduotas kraujo mėginys alergijai nustatyti ir po savaitės sulauksite atsakymų.
