Etilo alkoholis arba etanolis (toliau straipsnyje-alkoholis) daugiau ar mažiau vartojamas visose pasaulio šalyse ir yra neatsiejamas nuo socialinių susibūrimų. Tačiau statistika rodo, kad retai pagalvojama ne tik apie lėtines, tik ateityje laukiančias pasekmes, tačiau ir apie ūmias reakcijas. Vis dažniau kyla klausimų ne tik dėl tam tikrų ligų, kurios pasireiškia po kelerių ar keliolikos metų, išsivystymo rizikos, tačiau ir apie kitus mūsų organizmo signalus, pasireiškiančius iš karto pavartojus alkoholinių gėrimų. Neretai niežulys, raudonis, įvairaus tipo bėrimai, ypatingai veido srityje, dusulys, galvos skausmas žmonių priskiriami alergijai nuo alkoholio. Tačiau ar iš tiesų alergija alkoholiui egzistuoja? Ir ar galėtų toks reiškinys būti apibrėžiama kaip alkoholio netoleravimas?
Lietuvos statistikos departamento analizės rodo, kad Lietuvoje 2016-aisiais vienas vyresnis nei 15 m. Lietuvos gyventojas suvartojo 13,2 litro absoliutaus alkoholio. Tuo tarpu Higienos instituto duomenimis, parengtais remiantis Privalomojo sveikatos draudimo informacine sistema „Sveidra“, tais pačiais metais bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 26,8 tūkst. asmenų.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) visose pasaulio šalyse atlikta išsamia alkoholio vartojimo ir su juo susijusių susirgimų bei ligų analize, 2010-aisiais Lietuvoje tik 8 proc. vyrų ir 24 proc. moterų visos populiacijos yra abstinentai – t.y. žmonės, visiškai nevartojantys alkoholinių gėrimų. Taigi, didelė dalis gyventojų Lietuvoje vartoja vienokio ar kitokio tipo alkoholinius gėrimus, todėl nepageidaujamų šalutinių reakcijų atitinkamai daugėja (1 pav.).
1 pav. Legalaus absoliutaus (100 proc.) alkoholio, tenkančio vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, struktūra pagal alkoholio rūšis
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Be įvairių alkoholio vartojimo sukeliamų ligų, vis dažniau kalbama apie alkoholio netoleravimą arba alergiją, kurios metu simptomai atsiranda iš karto arba praėjus minutėms pavartojus alkoholinių gėrimų. Šios sąvokos yra dažnai klaidingai painiojamos, todėl šiame straipsnyje pateiksime pagrindinius skirtumus tarp šių dviejų skirtingų reakcijų.
Alkoholis gaminamas ir žmogaus organizme
Fiziologinio metabolizmo metu, nevartojant alkoholio, dauguma žmogaus organizmų ląstelių gamina labai nedidelį kiekį alkoholio – iki 0,5 – 0,8 g. per dieną, o tai kraujyje sudaro 0,01-0,03 promilių alkoholio. Visgi, kad ir kaip bebūtų, nepaisant endogeninių (vidinių) ir egzogeninių (išorinių) šio daug kur aptinkamo junginio šaltinių, mūsų organizmas tam tikrais atvejais, neigiamai reaguoja į alkoholį, patekusį į organizmą - yra aprašomos netoleravimo sindromo bei anafilaksinės reakcijos. Šios reakcijos nėra dažnos, tačiau norint išvengti rimtų pasekmių būtina jų diferenciacija ir tikrosios priežasties išsiaiškinimas. Nors žmogaus organizme alkoholis gaminamas fiziologinio metabolizmo metu, priežastys, kodėl kai kuriems žmonėms alkoholis išprovokuoja alergines reakcijas mokslininkams vis dar nėra aiškios. Priešingai galima pasakyti apie taip vadinamo alkoholio netoleravimo priežastis, kurios jau gana seniai yra žinomos.
Alkoholio skaidymas organizme
Kiekviena į organizmą patenkanti medžiaga yra apdorojama metabolinio proceso metu, kuri atliekama mūsų virškinimo sistema. Virškinimo sistemos organai yra atsakingi už tai, kad reikalingos medžiagos maiste ar gėrimuose būtų suvirškintos, absorbuojamos, o organizmui žalingos medžiagos pašalinamos. Alkoholiui patekus į virškinamąjį traktą jį pradeda skaidyti alkoholio dehidrogenazės fermentai, kurių daugiausiai yra kepenyse. Taigi, žmogaus kepenys skaido išgertą alkoholį, tiksliau etanolį, į cheminę medžiagą vadinamą acetaldehidą. Pastarasis toliau fermento aldehido dehidrogenazės yra verčiamas į acto rūgšties radikalus (acetatą). Kepenyse suskaidoma iki 90-95% patenkančio į organizmą etanolio.
Alkoholio netoleravimas
Farmakologinis ir toksikologinis alkoholio poveikis yra susijęs su jo metabolizmo sutrikimais žmogaus organizme. Alkoholio netoleravimo sindromas pasireiškia tuomet, kai žmogaus organizme nėra sintetinama pakankamai alkoholį metabolizuojančių (skaidančių) fermentų. Alkoholio oksidacijos metu, susidarę metabolitai yra kenksmingi. Acetaldehidas yra kenksmingesnis nei pats etanolis (alkoholis) – t.y. mūsų organizmui yra kaip nuodai, neigiamai veikiantys organizmo ląsteles bei gyvybinius procesus. Būtent dėl to mūsų organizmo fermentinės sistemos veikia iš karto ir skaldo acetaldehidą.
Nuo alkoholį skaidančių fermentų kiekio bei aktyvumo priklauso, kaip greitai ir efektyviai bus skaidomas etanolis, t.y. bus nukenksmintas ir pašalintas iš organizmo. Kiekvieno žmogaus organizme sintetinamų fermentų kiekis yra skirtingas, todėl ir alkoholio metabolizmas taip pat labai skiriasi. Etanolio pasišalinimas iš organizmo priklauso ir nuo jo koncentracijos.
Kokios alkoholį skaidančių fermentų stokos priežastys?
Fermentų sintezė yra užkoduota tam tikruose mūsų genuose ir tam tikras to geno pokytis gali lemti sintezės sutrikimus – t.y. bus gaminami mažesni alkoholį skaidančių fermentų kiekiai. Tokiu būdu, vienintelis būdas išvengti nemalonių simptomų yra vengti simptomus provokuojančio veiksnio – alkoholio. Ypatingai didelis aktyvaus fermento aldehido dehidrogenazės trūkumas būdingas Azijos šalių gyventojams.
Alkoholio netoleravimui būdingi simptomai
Trūkstant alkoholį skaidančių fermentų, alkoholio metabolizmo produktai užsilieka organizme ilgiau, todėl ir jaučiami įvairūs simptomai, kurie ilgainiui pranyksta, kai fermentai suskaido visą alkoholį iki galutinių produktų. Nemalonūs simptomai, būdingi alkoholio netoleravimui, pasireiškia iš karto išgėrus tam tikrą kiekį alkoholio. Dažniausiai tam tikrus simptomus jaučia daugelis žmonių, tačiau kai kuriems reakcijos būna stipresnės. Alkoholio netoleravimo simptomai dažniausiai yra šie:
- Odos raudonis (bet kurioje kūno vietoje; dažniausiai veido, kaklo, krūtinės, viršutinės nugaros dalies);
- Silpnas niežėjimas (taip pat pasireiškiantis dažniausiai kaklo, krūtinės, veido ar rankų srityje);
- Raudoni, niežtintys bėrimai (kartais dilgėlinio tipo bėrimai);
- Žemas kraujo spaudimas;
- Pykinimas, viduriavimas;
- Galvos skausmas;
- Užgulta ar bėganti nosis;
- Pilvo pūtimas.
Alkoholis gali ne tik sukelti tam tikras reakcijas, bet pabloginti jau esamų, tam tikrų būklių eigą. Astmos, šienligės (alerginio rinito) atveju, vartojant alkoholinius gėrimus (ypatingai vyną ir alų), simptomai gali labai paūmėti.
Alkoholiniuose gėrimuose yra ne tik etanolio
Alkoholio netoleravimas nėra alergija, nors ne retais atvejais alkoholio netoleravimo simptomai gali pasireikšti ir organizmui reaguojant į kitas alkoholyje esančias medžiagas, kaip pvz. įvairios cheminės medžiagos ar konservantai. Įvairios reakcijos gali pasireikšti tuo pačiu metu geriant tam tikrus vaistus ir vartojant alkoholį. Dažniausiai atkreipiamas dėmesys į rizikos grupes, tarp kurių yra ir vyresnio amžiaus žmones vartojantys daug ir labai įvairių vaistų, tokių kaip:
- Antidepresantai;
- Raminamieji;
- Migdomieji;
- Paracetamolis;
- Antibiotikai;
- Vaistai širdies ritmui kontroliuoti;
- Cholesterolį mažinantys vaistai;
- Medicininės žolelės ir sirupai nuo kosulio, kurių kombinacija su alkoholiu gali būti pavojingos reakcijos priežastis.
Dažniausiai labai klaidingai manoma, kad užtenka vengti alkoholio ir antibiotikų kombinacijos – yra labai daug vaistų, kurių poveikyje vartojant alkoholį rizikuojama sau pakenkti.
Kitos dažniausiai alkoholiniuose gėrimuose esančios medžiagos, galinčios sukelti netoleravimo sindromui būdingus simptomus:
- Sulfitai bei kiti konservantai. Sulfitai dažniausiai naudojami vyno ar alaus gamyboje kaip konservantas stabdantis grybelių augimą;
- Histaminai – alkoholio gamybos (pvz. fermentacijos) šalutinis produktas – kai organizme trūksta aktyvaus fermento diamino oksidazės skaidančios histaminus.
Alergija alkoholiui
Alergija alkoholiui tikslingiau vadinti alergija alkoholinių gėrimų sudedamosios dalims, kadangi organizmas dažniausiai reaguoja ne į patį etanolį, kaip alergeną, bet į kitus alergenus, kurie ir nebūdami alkoholinių gėrimų sudėtyje sukelia žmonėms alergines reakcijas.
Alergija alkoholiui dažniausiai pasireiškia asmenims, kurie yra jau alergiški tam tikroms į alkoholio sudėtį įeinančioms medžiagoms, tokioms kaip:
- Kukurūzai;
- Kiaušinio baltymas (dažniausiai vyne);
- Kviečiai (glutenas);
- Rugiai;
- Miežiai;
- Apyniai (dažniausiai aluje);
- Mielės;
- Vynuogės.
Tad jeigu alerginiai tyrimai diagnozavo įsijautrinimą vienai iš aukščiau nurodytų medžiagų, tikėtina, jog alerginės reakcijos pasireikš ir vartojant alkoholį. Priešingai nei odos paraudimas, dirginimas ar kitos toksinės reakcijos pavartojus alkoholio, alerginės reakcijos alkoholio sudedamosios dalims yra paprastai labai retos. Tam tikroms alkoholio sudėtinėms dalims labai įsijautrinusiam žmogui stiprioms alerginėms reakcijoms (tokioms kaip, išplitęs stiprus dilgėlinio tipo bėrimas, apsunkintas kvėpavimas, skrandžio skausmai ar sąmonės sutrikimas) išprovokuoti gali užtenka labai nedaug, tik 1 ml. gryno alkoholio (kas atitinka 10 ml. vyno arba gurkšnį alaus).
Raudonasis vynas yra dažniausiai alergines reakcijas išprovokuojantis alkoholinis gėrimas. Alus ir viskis taip pat gali išprovokuoti reakcijas, kadangi jų sudėtyje yra nemažai alergenų – mielių, apynių, miežių ir kviečių. Reakcijos pasireiškimas ir intensyvumas priklauso nuo alergeno esančio alkoholiniame gėrime kiekio. Kartais jo gali ir nepakakti alerginei reakcijai sukelti.
Minėtų alergenų, didesniais ar mažesniais kiekiais, gali būti randama daugelyje alkoholinių gėrimų, kas gali būti alerginės reakcijos priežastis. Tam tikriems maisto produktams alergiški asmenys turėtų būti atsargūs ir skaityti etiketes su nurodytomis sudedamosiomis dalimis. O jeigu dar tik įtariate, kad vartojant alkoholį sustiprėja nemalonūs pojūčiai, šias spėliones galės patvirtinti kraujo tyrimas alergijai nustatyti. Nors tokie alergijos tyrimai vaikams nėra reikalingi, tačiau jei dėl kitų priežasčių atlikus juos paaiškės įsijautrinimas tam tikroms svaigiųjų gėrimų sudedamosioms dalims, ateityje pavyks išvengti nemalonių reakcijų ar komplikacijų.
Alergijos alkoholio sudedamosioms dalims simptomai
Jei žmogus tikrai yra alergiškas alkoholiui arba tiksliau alkoholio sudedamosios dalims, net ir nedideli kiekiai alkoholio gali išprovokuoti simptomus. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir anafilaksinė reakcija. Alerginės reakcijos alkoholiui simptomai kai kuriais atvejais gali būti labai panašūs į alkoholio netoleravimo simptomus, todėl diferenciacija būtina gydytojo alergologo ar klinikinio imunologo konsultacijos metu. Tad jeigu pastebite šiuos požymius, Jums vertėtų kreiptis į specialistus, kurie nuspręs, kokie alergenų tyrimai yra reikalingi:
- Niežėjimas burnos, akių, nosies srityje;
- Dilgėlinio tipo bėrimai, egzema;
- Veido, gerklės ar kitų kūno vietų tinimas;
- Nosies užgulimas, švokštimas;
- Apsunkintas kvėpavimas;
- Pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas;
- Galvos svaigimas, sąmonės netekimas.
 |
 |
Alkoholio netoleravimo/alergijos simptomai – bėrimai
Visgi kuo skiriasi alergija alkoholiui nuo alkoholio netoleravimo?
Tikrosios alergijos alkoholiui metu, žmogaus organizmas atpažįsta alkoholio sudedamąsias dalis kaip svetimas ir imuninė sistema pradeda su tuo kovoti inicijuodama specifinių imunoglobulinų E (toliau - IgE) gamybą. Būtent šie antikūnai kartu su kitomis imuninės sistemos komponentėmis ir yra atsakingi už alerginės reakcijos išsivystymą ir simptomų pasireiškimą. Taigi, pagrindinis ir esminis skirtumas tarp šių dviejų reakcijų – alergijos alkoholio sudedamosios dalims metu žmogaus organizmas neįprastai stipriai reaguoja į paprastai nepavojingas medžiagas, tuo tarpu alkoholio netoleravimo atveju žmogaus virškinimo sistema, dėl fermentų trūkumo, negali tinkamai metabolizuoti alkoholio, kuris ilgiau užsilikdamas organizme sukelia įvairias reakcijas.
Kada turėtumėte suklusti?
Jei jaučiate silpnus, ypatingai nevarginančius simptomus alkoholiui ar jo sudedamosioms dalims, rekomenduojama atsisakyti ar bent jau riboti vartojamo alkoholio kiekį. Jei simptomai pasireiškia tik nuo tam tikro alkoholio, tuomet galima atsisakyti tik tos rūšies gėrimų, tačiau visuomet derėtų pasvarstyti apie kitas alkoholio vartojimo pasekmes. Priešingai, jei jaučiate labai stiprius skausmus ar simptomus, tuomet pasirodykite gydytojui, galbūt jūs iš tiesų esate alergiškas kažkuriai alkoholio sudėtinei daliai. Tik alergenų tyrimas ir išsami konsultacija leis nustatyti tikrąją Jūsų negalavimų priežastį.
Alergijos alkoholiui diagnozavimas
Jei gydytojas alergologas ar klinikinis imunologas įtaria, kad jūs esate alergiškas alkoholio tam tikriems komponentams - renkama anamnezė, o vėliau atliekami alerginiai testai – gydytojas jums gali paskirti alerginius tyrimus (odos dūrio testą, provokacinius mėginius) padėsiančius patvirtinti arba atmesti alergiją. Visi tyrimai atliekami gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo kabinete su priežiūra. Šių alergijos tyrimų kaina priklauso nuo pasirinkto metodo, tad jeigu Jus domina alergijos tyrimai Vilniuje, Kaune ar kituose miestuose, daugiau informacijos rasite prie mūsų paslaugų aprašymo.
Alergijos alkoholiui gydymo nėra. Vienintelis būdas išvengti nemalonių simptomų - vengti alkoholinių gėrimų ar produktų, kurių sudėtyje gali būti alkoholio. Jei alergija nustatyta tam tikrai alkoholio sudedamajai daliai, pvz. miežiams, pasitarus su gydytoju alergologu galima vartoti gėrimus, kurių sudėtyje miežių nėra. Miežiai yra viena pagrindinių alaus sudedamųjų dalių, tačiau vyne jų išskirtinai nerasime.
Straipsnio autorius: Megė Černiauskienė, Medicinos biologė
