Astma yra milžiniška visuomenės sveikatos problema, šiuo metu varginanti daugiau nei 300 milijonų pasaulio gyventojų [1]. Pasaulio mokslininkų duomenimis iki 2025 metų šį skaičių papildys dar 100 milijonų gyventojų [2]. Problema ne mažiau aktuali ir Lietuvoje. Lietuvos higienos instituto duomenimis nuo 2004 iki 2016 metų sergamumas astma vaikų tarpe išaugo daugiau nei dvigubai ( nuo 17-os iki 43,1 atvejų 1000 gyventojų). [3]
Pastebima ir kita itin nemaloni tendencija - nepaisant nuolat tobulėjančios medicinos, mirštamumo nuo astmos rodikliai vis dar išlieka nepakitę nuo 2006 metų. Štai Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV) kasdien nuo astmos miršta vidutiniškai 10 žmonių. Nemažos dalies šių mirčių būtų galima išvengti.
Ekspertų nuomone tokia šokiruojanti statistika tik parodo, kad jau pats laikas iš naujo apibūdinti šią sudėtingą ir pavojingą ligą, o ligos diagnostikai ir gydymui metas žengti pirmuosius žingsnius į 21-ąjį amžių.
Taigi, kas yra astma?
Priešingai nei daugelis mano, astmos terminas nėra labai paprastas ir ne visiems ši liga pasireiškia vienodai. Astma tai terminas gaubiantis neinfekcinės kilmės lėtinį kvėpavimo takų patinimą ir uždegimą, dėl ko gali išsivystyti visa puokštė įvairiausių simptomų.
Sveiko ir astma sergančio asmens kvėpavimo takai
Nerimą specialistams kelia tai, kad tragiška ligos baigtis gali ištikti kiekvieną „astmatiką“ nepaisant astmos formos (lengva ar sunki) ir nepaisant to, kaip stipriai pacientą vargina ligos simptomai.
The Lancet žurnale publikuotose medicinos specialistų konsiliumo išvadose stebima tarptautinių ekspertų kritika dabartiniam medikų požiūriui į astmą ir esamiems ligos gydymo algoritmams. Teigiama, kad per pastaruosius 20 metų, stebint nenuneigiamą sergamumo padidėjimą gydymo algoritmai išliko tokie patys.
Taigi, kodėl astmos gydymas vis dar “įstrigęs” 20-ame amžiuje? Kiek vėliau straipsnyje trumpai aptarsime, kodėl tarptautinių ekspertų nuomone jau pats laikas iš naujo apibūdinti astmos terminą ir kodėl ja sergantys pacientai ir jų gydytojai turėtų aktyviau prisidėti prie kovos su šia, tyliuoju žudiku praminta liga.
Kaip jaučiasi sergantysis astma?
Kiekvienas pacientas išgirdęs gydytojo diagnozę „astma“ atsiduria savo asmeninės kelionės, siekiant ligą sukontroliuoti, pradžioje. Tai – labai asmeninė liga, kurios priepuolius kiekvienam pacientui išprovokuoti gali kitoks, savitas veiksnys, o astmos priepuoliai gali drastiškai skirtis net tam pačiam pacientui.
Kiekvieno „astmatiko“ patirtis su šia liga – skirtinga. Štai Giedrius, vieno Lietuvos didmiesčio gyventojas, serga sunkia astmos forma. Jo teigimu, pasireiškus astmos priepuoliui, jis jaučia stiprų spaudimą krūtinėje ir netgi galvoje. Dėl spaudimo pasidaro sunku giliai kvėpuoti, tad Giedrius nuolat desperatiškai bando gaudyti kiekvieną oro gurkšnį.
Astma sergančios dvimetės mergaitės mama Rūta teigia, kad astmos priepuolis – itin baisi patirtis ne tik sergančiam vaikui, bet ir jo tėveliams. „Man baisu net ją palikti vieną miegoti, nes akivaizdžiai matau, kiek nedaug oro patenka į jos plaučius, koks negilus jos kvėpavimas“. Rūtos dukrai astmos priepuolius iššaukia virusinės infekcijos. „Kai ji peršąla, astmos priepuolis gali tęstis visą parą,“ - pasakoja ponia Rūta. „Priepuolio metu jos simptomai tik stiprėja, iki tokio lygio, kad nėra saugu ją palikti miegoti be priežiūros, todėl vežame ją į ligoninę.“
Tai tik pora istorijų iš begalės astma sergančių pacientų, kurių skaičius nuolat nesuvaldomai auga. Būtent astma yra tapusi 3-ia pagal dažnį būklė dėl kurios JAV vaikai guldomi į ligoninę. Tad net neverta sakyti, kokie svarbūs yra laiku pastebėti šios ligos požymiai ir atlikti alergijos tyrimai.
Tylusis žudikas
Tarp 1980 ir 2014 metų vien JAV nuo astmos mirė 157 066 gyventojai, skelbiama 2017 m. JAMA publikuotame apžvalginiame straipsnyje.
Pasauliniu mastu mirštamumo nuo astmos rodikliai išlieka nekintantys nuo 2006m. ir siekia 0,19 mirčių 100 000 gyventojų.
Dar 2012 metais Didžiosios Britanijos mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu nagrinėjo astmos sukeltas mirtis. Specialistų teigimu daugiau nei 46% šių mirčių galėjo būti išvengta. Tai leidžia prieiti išvadų, kad reikia keisti požiūrį į astmą, daugiau dėmesio skirti astmos prevencijai ir gydymui, o ne tik „susigyvenimui“ su būkle. Todėl vos tik pamačius bet kokius šią ligą primenančius simptomus, būtina kreiptis į gydytojus, kurie įvertins Jūsų situaciją ir informuos, kokie alerginiai tyrimai ir kiti veiksmai yra reikalingi.
Svarbu - laiku imtis veiksmų
Kaip ir minėjome anksčiau, astma yra itin nevienalytė būklė, kurią gali sukelti daugelis priežasčių, tačiau visais atvejais, siekiant išgydyti arba užkirsti kelią ligai svarbu gydyti astmą sukėlusį priežastinį veiksnį.
Viena dažniausių bronchinės astmos priežasčių – alergija įkvepiamiesiems alergenams (tokiems kaip žiedadulkės, gyvūnų plaukai, namų dulkių erkės, pelėsiai ir kt.). Tiksliau, net 60% suaugusiųjų ir 90% vaikų astmos priežastis yra būtent įsijautrinimas šiems alergenams. Atlikus išsamius alergijos tyrimus ir apsilankius pas gydytoją alergologą alergiją įkvepiamiems alergenams galima išgydyti novatorišku ir unikaliu alergijos priežastį gydančiu metodu – alergenui specifine imunoterapija. Gydymo metu sergančiojo imuninė sistema yra „perprogramuojama“ į alergeną nebereaguoti taip sunkiai, dėl ko žymiai sumažėja (arba net išnyksta) sergančiųjų astma jaučiami simptomai, paretėja ir aplengvėja „priepuolių“ atakos.
Tačiau kalbant apie astmą – alergenui specifinė imunoterapija atlieka ne tik itin svarbų gydymo, bet ir neįkainojamą ligos prevencijos vaidmenį. Mokslinių tyrimų duomenimis asmenys, kuriems dėl įsijautrinimo įkvepiamiems alergenams pasireiškia alerginio rinito (nuolatinė tekanti, užsikimšusi nosis) ar alerginio konjunktyvito (niežtinčios, paraudusios, patinusios akys) simptomai, net jei pastarieji slopinami antihistamininiais vaistais ar pasireiškia tik tam tikru metų laiku yra didelės astmos išsivystymo rizikos grupėje. Alergenui specifinė imunoterapija – vienas efektyviausių būdų apsaugoti alergiškus pacientus nuo jų alergijos progresavimo ir astmos išsivystymo.
Būtent dėl šių priežasčių gydytojai rekomenduoja nelaukti. Alergiją įkvepiamiesiems alergenams, nesant kontraindikacijų (priežasčių, dėl kurių gydymas negali būti skiriamas) ir esant galimybėms – gydyti. Šiuo atveju ypač praverčia šiuolaikiniai alergenų tyrimai, leidžiantys itin detaliai ištirti paciento būklę. Molekulinis alergenų tyrimas atliekamas ir Allergomedica programoje, o ypač patogu yra tai, jog kraujo mėginys alergijai nustatyti gali būti paimtas Jums patogiausioje vietoje. Atkreipkite dėmesį, kad šie alergijos tyrimai vaikams taip pat atliekami, tad galite pasirūpinti mažųjų gerove ir taip užkirsti kelią galimoms komplikacijoms.
Straipsnio autorius: Monika Miškinytė, Medicinos biologė
Naudota literatūra:
- The Global Asthma Report 2014.
- World Health Organization. Global surveillance, prevention and control of chronic respiratory diseases: a comprehensive approach, 2007
- Higienos institutas: Lietuvos gyventojų sveikatos statistika (http://www.hi.lt/sveikatos-statistika.html)
- Asamoah et. al.; Allergen immunotherapy for allergic asthma: a systematic overview of systematic reviews; Clin Transl Allergy; 2017
