Kas yra alergija?
Šiandien alerginės ligos yra pandemijos masto visuomenės sveikatos problema, vien tik Europoje paliečianti daugiau nei 150 milijonų žmonių, ne išimtis ir Lietuva. Per pastarąjį dešimtmetį (2004 – 2014 metų statistika) pastebėta, kad mūsų šalyje alerginių susirgimų atvejai tapo žymiai dažnesni, ypač tarp vaikų. Tačiau ar visi žinome, kas yra toji nemaloni ir kartais mums net mirtinai pavojinga alergija?
Alerginė reakcija yra organizmo imuninės sistemos atsakas į alergeną - medžiagą, kuri paprastai mums nėra kenksminga: kokį nors maisto produktą, dulkėse esančias medžiagas, gyvūnų kailį, žiedadulkes ir pan. Imuninė sistema atpažįsta šias medžiagas kaip kenksmingas (jos dar vadinamos alergenais) ir sukelia reakcijas, kurios kenkia mūsų sveikatai. Stengdamasi apsaugoti organizmą alergiškų žmonių imuninė sistema gamina alergenui specifinius antikūnus (pvz.: specifinius beržo alergenui antikūnus), vadinamus specifiniais imunoglobulinais E (sIgE). Šie antikūnai jungiasi prie tam tikrų mūsų organizmo ląstelių, kurios išskiria įvairias biochemines medžiagas kovai su alergenu. Šios cheminės medžiagos sukelia įvairius nemalonius simptomus (pvz.: varvanti/užsikimšusi nosis, ašarojančios/niežtinčios akys, kosulys, niežtintis bėrimas, skrandžio skausmai, dusulys ar švokštimas, pykinimas ar vėmimas ir kt.) siekiant pašalinti alergenus iš organizmo.
Kaip išsivysto alergija?
Alergijos išsivystymui įtakos gali turėti ir genetika, tačiau daugelis tyrimų rezultatų leidžia mokslininkams daryti prielaidą ir kelti hipotezę: kuo švariau gyvename ir kuo mažiau susiduriame su potencialiais infekcijų šaltiniais, tuo didesnė rizika susirgti alerginėmis ligomis. Įtakos turi ne tik tai, kad daugybė žmonių gyvena miestuose, patogiuose ir švariuose namuose, tačiau ir tai, kad jie geria švarų vandenį, itin dažnai plauna rankas, vengia darbo nešvarioje aplinkoje, vis mažiau leidžia vaikams žaisti žemėje, smėlyje, o susirgę infekcine liga gydosi antibiotikais.
Nors higienos hipotezė suformuluota jau labai seniai, mokslininkai ilgai negalėjo paaiškinti, kodėl švaresnėmis sąlygomis gyvenantys žmonės tampa alergiški. Šiandien mokslininkai mano, kad jiems pavyko pagrįsti šį reiškinį.
Žmogaus imuninė sistema sukurta tam, kad galėtų kovoti su žmogų puolančiais kenksmingais mikroorganizmais ir parazitais. Jeigu laikantis higienos reikalavimų visi šie kenkėjai išnyksta, imuninė sistema, panašiai kaip automobilis be stabdžių, pradeda greitėdamas riedėti nuo kalno – ima vis intensyviau veikti. Užuot nereagavusi arba reagavusi vangiai į gyvybei nekenksmingas žiedadulkes, namų dulkes, vabzdžių gėlimą, ji tampa visiškai nekontroliuojama ir išsivysto alerginės reakcijos.
Alergija gali labai pabloginti gyvenimo kokybę, kelti pavojų sveikatai ir net gyvybei, todėl, jei įtariate, kad esate alergiškas, labai svarbu kuo greičiau ir tiksliau nustatyti alergijos sukėlėją, priežastį ir paskirti adekvatų gydymą.
Alerginių ligų diagnostika
Alergija diagnozuojama keliais etapais - įvertinus klinikinius simptomus, ligos istorijos duomenis ir alerginių tyrimų rezultatus. Taigi, pirmiausia gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas su pacientu aptaria simptomus, jų dažnumą ir pasireiškimo aplinkybes (paciento ligos istorija). Vėliau yra atliekami tyrimai pvz.: provokaciniai mėginiai, odos dūrio mėginiai su alergenų ekstraktais, arba/ir laboratoriniai sIgE tyrimai.
Tačiau, taikant šiuos metodus galimi netikslumai - mūsų aplinkoje esantys alergenai savo sudėtimi gali skirtis nuo pavyzdžiui, naudojamų tyrimuose, todėl labai sunku atkartoti natūralios mūsų aplinkos sąlygas (dėl natūralios alergenų šaltinių įvairovės gali skirtis jų sudėtis, todėl alergenus, kaip substratus, sudėtinga standartizuoti). Kita problema, naudojant tik šiuos metodus neįmanoma atskirti pirminio įsijautrinimo nuo kryžminių reakcijų. Tai yra ypač svarbu siekiant atskirti, ar žmogus tikrai yra alergiškas maistui, ar jo tyrimai tik atrodo teigiami dėl vadinamųjų kryžminių reakcijų. Todėl tokia alergijos diagnostika ne visais atvejais tiksliai leidžia surasti tikruosius alergenus. Tad siekiant tikslumo, reikalingi kur kas išsamesni alergijos tyrimai.
Atsižvelgiant į šias opias problemas, daugelį metų naudoti metodai (odos dūrio mėginiai, alergenų paletės) tampa nepakankamai efektyvūs, tad siekiant išspręsti abi šias problemas pradėta gilintis į alergeno sandarą (molekules). Apačioje pateikta tarptautinė rekomenduojama alergijos nustatymo schema.
Šiuolaikinė alerginių ligų diagnostika
Alergenu gali tapti bet kuri medžiaga, turinti baltymų, o baltymų sudėtis joje būna labai skirtinga - nuo palyginti paprastų junginių iki sudėtingų daugiakomponenčių struktūrų. Tačiau kai atliekami tik įprastiniai sIgE tyrimai (nustatoma, į kokius alergenus reaguodamas organizmas gamina daugiau specifinio imunoglobulino E), lieka neaišku, kuris būtent baltymo komponentas (molekulė) sukėlė alerginę reakciją. Tam išsiaiškinti reikalingas II-ojo etapo tyrimas - molekulinio lygio analizė. Kai tyrimas atliekamas molekuliniu lygiu, tikrinama, ar pacientas yra alergiškas ne visam alergenui, o tik tam tikriems jo sudėtyje esantiems baltymams. Tokie alergenų tyrimai suteikia galimybę kur kas tiksliau išanalizuoti paciento situaciją ir atitinkamai paskirti efektyviausią gydymą.
Tuo pačiu, alergijos maistui atvejais molekulinė diagnostika svarbi alerginių reakcijų rizikai įvertinti. Kaip ir bet kuris kitas alergenas, maisto produktai yra sudaryti iš įvairių molekulių, kurios yra atsparios arba neatsparios karščiui ar virškinimui. Išsiaiškinimas, kurioms alergeno molekulėms pacientas yra įsijautrinęs, padeda gydytojui įvertinti vietinių ir sisteminių reakcijų riziką.
Atsparūs karščiui ir virškinimui alergenai yra susiję su vietinėmis reakcijomis (pvz., burnos alergijos sindromas - BAS), termiškai apdorojus tokie maisto produktai dažniausia yra toleruojami. Tačiau įsijautrinimas stabiliems, tiek karščiui, tiek virškinimui atspariems alergenų komponentams (molekulėms) lemia sunkesnes ir net gyvybei grėsmingas alergines reakcijas. Išsiaiškinus paciento įsijautrinimą iki molekulinio lygmens galima ne tik tiksliau diagnozuoti ligą, bet ir sudaryti tinkamą gyvensenos planą bei paskirti veiksmingesnį gydymą. Molekuliniai alerginiai tyrimai padeda išvengti nereikalingų dietų, sumažėja provokacinių mėginių poreikis. Būtent dėl visų šių privalumų molekulinė alergijos diagnostika vis dažniau pasirenkama.
„Allergomedica" programa
Ši unikali programa nustato alergijos priežastį labai tiksliai, nes atlieka būtent molekulinę analizę tiek įkvepiamiems, tiek maisto alergenams bei vabzdžių nuodams. Programos metu laboratoriniai tyrimai atliekami metodais, kurie pripažinti auksiniu standartu alergijos diagnostikoje visame pasaulyje. Visgi, mūsų šalyje toks alergenų tyrimas dar nėra itin plačiai žinomas, todėl pravartu iš arčiau susipažinti su visu procesu.
Pirmiausia nuotoliniu būdu yra surenkama paciento ligos istorija (anketa). Anketos klausimai yra nuolat tobulinami, atsižvelgiant į gydytojų alergologų ir klinikinių imunologų rekomendacijas, o gauti atsakymai analizuojami ir į juos atsižvelgiama visos programos tyrimų metu.
Tuomet atliekamas kraujo tyrimas alergijai nustatyti – mėginį galima priduoti arčiausiai esančiame mieste, kadangi šie alergijos tyrimai Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose yra vykdomi ir kitose įstaigose pas mūsų partnerius.
Gavus kraujo mėginį matuojamas paciento jautrumas 38 Lietuvoje dažniausiai aptinkamiems alergenams (t.y. tiems, kuriuos kaip svarbiausius identifikavo gydytojai alergologai ir klinikiniai imunologai). Jei nustatomas jautrumas bent vienam alergenui, toliau tiriama ImmunoCAP metodu (auksinis standartas laboratorinėje alergijos diagnostikoje), norint kiekybiškai pamatuoti, kaip stipriai pacientas yra įsijautrinęs.
Nustačius paciento įsijautrinimą kiekybiškai, ImmunoCAP metodu tiriama, kuriam komponentui (molekulei) yra alergiškas pacientas (skiriama net iki 147 komponentų - alergenų molekulių). Tai padarius gydytojui tampa aišku, ką tikslinga gydyti, o ko patarti pacientui saugotis, ką valgyti galima, o ko rekomenduojama vengti, bei įvertinti ligos prognozę.
Dar vienas „Allergomedica" programos privalumas - ja pasinaudoti gali visi norintys, reikia atlikti vos keletą paprastų žingsnių. Pirmiausia internetu užpildote paciento anketą (tai padaryti galima ir laboratorijoje, kraujo pridavimo metu) ir sumokate už programą, o tuomet belieka pasirinktoje laboratorijoje priduoti kraujo mėginį ir laukti rezultatų, kurie po 7 dienų atsiunčiami elektroniniu paštu kartu su gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo komentaru. Gydytojas įvertina ne tik laboratorinio tyrimo duomenis, bet ir kiekvieno paciento anketoje aprašytus varginančius nusiskundimus, pateikia individualias rekomendacijas.
Būtent programos vientisumas - paciento simptomų istorijos įvertinimas, kiekybinio bei kokybinio tyrimo metodų derinimas bei individualių, kiekvienam pacientui pritaikytų rekomendacijų pateikimas - leidžia pasiūlyti kokybišką ir veiksmingą ištyrimą, kuris maksimaliai atitinka tarptautinį rekomenduojamą alerginių ligų diagnostikos algoritmą (žr. lentelę apačioje). Tad galima drąsiai teigti, kad ši programa ir atliekami molekuliniai diagnostiniai alergijos tyrimai kaina atitinka kokybę.
Gydymas
Tais atvejais, kai alergijos tyrimai vaikams ar suaugusiems diagnozuoja tam tikrą ligą, iškyla klausimas, kaip reikės su ja kovoti. Nors dažniausiai rekomenduojama vengti alergijos sukėlėjų, pavyzdžiui, nevalgyti tam tikro maisto, vengti kontakto su katėmis arba vartoti simptomus slopinančius vaistus, tai tik iš dalies išsprendžia problemą. Kol kas veiksmingiausia alergijos gydymo priemone laikoma specifinė imunoterapija, kuri skiriama pacientui įsijautrinus įkvepiamiems alergenams. Tai gydymo metodas, kai pacientui skiriami būtent jam alergiją sukeliančių alergenų ekstraktai ar alergoidai (palaipsniui didėjančiomis dozėmis iki pasiekiama gydomoji/palaikomoji dozė), tam kad organizmo imuninė sistema išmoktų juos toleruoti. Kol kas tai - vienintelis gydymo būdas, galintis pakeisti natūralią alergijos eigą, tačiau prieš taikant šį metodą yra ypač svarbu ištirti paciento įsijautrinimą iki molekulių, kad vadinamoji tolerancija būtų vystoma tikrajam alergenui.
Per daugelį metų atlikti klinikiniai tyrimai ir studijos įrodė, kad taikant imunoterapinį gydymą sergantieji gali pasiekti laukiamų rezultatų: pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti ilgalaikes sąnaudas dėl mažesnio ar išnykusio poreikio vartoti alergijos simptomus mažinančius vaistus bei pasveikti.
Straipsnis paruoštas pagal gyd. Kotrynos Linauskienės ir doc. Lauros Malinauskienės „Šiuolaikinė alerginių ligų laboratorinė diagnostika 2017” straipsnį, Alergija.Astma.Imunologija Nr.1(8), 2017.
