Alergijos maistui paplitimas priklauso nuo amžiaus (dažnai pasitaiko vaikams ir retai – suaugusiesiems) bei mitybos įpročių. Įvairių autorių duomenimis, alergiją maistui turi 8–10 proc. vaikų ir 2–4 proc. suaugusiųjų. Tačiau tarp atopiniu dermatitu sergančių vaikų alergija maistui pasitaiko ženkliai dažniau – net 30–40 proc. vaikų ir 20 proc. suaugusiųjų. Kūdikių bėrimas nuo maisto ir kiti maistoalergijos simptomai gali pasirodyti jau pirmosiomis gyvenimo dienomis. Vis dėlto, laikui bėgant, maždaug po trečiojo gimtadienio, kūdikio alergija maistui gali sumažėti ar net visiškai išnykti. Taigi daugeliui iškyla klausimas, kas kiek laiko turėtų būti kartojami alerginiai tyrimai.
Žurnalo „Gyvenimas su alergija“ (angl. Allergic living) redaktoriai kalbina gydytoją alergologą, pediatrijos profesorių ir alergologijos ir imunologijos skyriaus vadovą Jaffe maisto alergijos institute Scott Sicherer klausdami, ar reikėtų ir jeigu taip, kaip dažnai pakartoti alergijos tyrimus žmonėms, kuriems buvo nustatyta alergija maistui.
Mūsų jauniausiam vaikui pasireiškė vėmimo pavalgius bei dilgėlinės simptomai, o atlikus tyrimus diagnozuota alergija maistui: alergija kiaušiniui, alergija karvės pienui, o vėliau – ir žemės riešutams. Kaip gydytojas alergologas ir patarė, vengiame nurodytų maisto produktų, bet mums vis tiek nėra iki galo aišku: kaip dažnai turėtume dukrai kartoti alerginius tyrimus bei kam to reikia?
Dr. Sicherer: Pakartotiniai alergijos tyrimai atliekami todėl, kad alergija yra linkusi kisti, pvz. pereiti iš vieno alergeno į kitą arba išnykti. Tam, kad sekti ligos eigą, yra atliekami alerginiai kraujo tyrimai arba alerginiai tyrimai ant odos. Stebima, ar reakcija į alergeną laikui bėgant nesumažėjo, o galbūt atsirado naujų įsijautrinimų.
Tačiau sprendimas dėl pakartotinių alergijos tyrimų dažnio ir konkretaus laiko tarpo gali skirtis priklausomai nuo maisto, kuriam nustatytas įsijautrinimas, vaiko amžiaus, gautų rezultatų ir ligos istorijos.
Apsisprendimas priklausys ir nuo to, kokie maisto alergenai sukelia alergijos simptomus. Kai kurios maisto alergijos yra ilgiau išliekančios, pvz. alergija riešutams, alergija žuviai ir jūros gėrybėms gali išlikti visą gyvenimą, tuo tarpu kitos linkę dažniau ir greičiau išnykti, pvz. alergija pienui, alergija kiaušiniui, alergija kviečiams ar sojai. Dėl šios priežasties žmogus, kuriam nustatyta išnykti linkusi maisto alergija, yra dažniau pakartotinai tiriamas, nei tas, kuris turi retai kintančią alergiją maistui.
Kalbant apie amžių, alergija maistui yra labiau linkusi kisti pirmaisiais žmogaus gyvenimo metais, todėl kūdikiams ir iki mokyklinio amžiaus vaikams rekomenduojama dažniau atlikti pakartotinius alergijos tyrimus nei vėlesniame amžiuje. Jeigu ankstesni tyrimų rezultatai rodė žemą arba mažėjantį įsijautrinimą, visai netrukus atliktas pakartotinis alergijos tyrimas gali padėti patvirtinti įsijautrinimą arba pastebėti artėjančią alergijos atomazgą. Kita vertus, jei netyčinis alergeno suvartojimas sukėlė reakciją - pakartotinio tyrimo atidėjimas vėlesniam laikui gali būti geras sprendimas, nes įsijautrinimas akivaizdžiai išlieka.
Apibendrinant, pirmuosius dvejus metus yra visiškai normalu pakartoti alerginius tyrimus kas 6 ar 12 mėnesių, o po to tai daryti kasmet vis pakoreguojant dažnumą pagal aukščiau minėtus veiksnius. Pavyzdžiui, 3 metų amžiaus vaikui, turinčiam alergiją kiaušiniui ir pienui, pakartotiniai tyrimai turėtų būti atliekami po vienerių metų, o 13 metų amžiaus vaikui, kuriam nustatytas stiprus įsijautrinimas riešutams – kas dvejus ar trejus metus.
Tais atvejais, kai pakartotiniai alergijos tyrimai skiriami kas keletą metų, pas gydytoją alergologą vis tiek rekomenduočiau apsilankyti kasmet, kad galėtumėte aptarti maisto alergijos valdymo klausimus.
Įtariantiems alergiją, svarbu žinoti, kaip atrodo alerginis bėrimas nuo maisto. Alerginis bėrimas nuo maisto gali pasireikšti kaip egzema ar dermatitas, dažnai parausta oda, o taip pat kamuoja niežulys. Vis dėlto, tuomet, kai kamuoja alergija maistui, bėrimas nėra vienintelis simptomas – alergijos maistui požymiai gali būti ir kiti. Suvalgius alergizuojančių produktų gali kamuotipilvo skausmai, sutriktivirškinimo sistema, tampa sunku kvėpuoti, gali išsivystytidilgėlinė ar net anafilaksija. Vis dėlto, jeigu manote, kad Jums ar vaikui yra alergija maistui, vertėtų kreiptis į specialistus, kurie, atlikę išsamius diagnostinius tyrimus, galės tiksliai nustatyti, ar bėrimas iš tikrųjų yra alerginė reakcija.
Detalūs alergijos tyrimai vaikams ir suaugusiems yra atliekami pasirinkus Allergomedica programą – jie prieinami ne tik mūsų klinikoje, bet ir kituose miestuose. Tad jeigu Jums reikalingi pirminiai ar pakartotiniai alergijos tyrimai Vilniuje, Kaune ar kitoje vietoje, patys galėsite nuspręsti, kur turėtų būti paimtas kraujo mėginys alergijai nustatyti. Molekulinių alergijos tyrimų kaina prieinama kiekvienam, besirūpinančiam tiek savo, tiek vaikučių sveikata.
Šie alergenų tyrimai išsiskiria tuo, jog galima labai tiksliai nustatyti alergijos sukėlėjus. Savo ruožtu stengiamės, kad toks alergenų tyrimas paliktų kaip įmanoma mažiau klausimų – nors pas gydytoją dėl tolimesnio gydymo apsilankyti reikės, kartu su atsakymais taip pat gausite ir mūsų specialistų rekomendacijas.
Šaltinis: Allergic living
